VU rektorius: pasitempsim ir pavysim Europos universitetus, kurie lenktynėse pavargo

Vieno seniausių Europoje Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas, 439-ąjį universiteto gimtadienį švęsdamas drauge su alumnais, juokavo, kad geriausia dovana - pagal jėzuitų receptą virta sriuba, kurios su dėstytojais ir studentais ragavo.

„Man, kaip rektoriui, svarbiausia - universiteto sėkmė, o gimtadienis yra tos sėkmės dalis. Per šiuos metus galim stipriai pasitempti ir pasivyti tuos europinius universitetus, kurie lenktynėse jau pavargo. Mes veržlesni, gyvybingesni, tad pirmaujančius galim ne tik pasivyti, bet ir aplenkti“, - mano rektorius.

Studentams prof. A. Žukauskas linkėjo žinių, baigus studijas susirasti gerus darbus, daug uždirbti, sumokėti daug mokesčių, tada Alma Mater ir toliau klestės.

VU Teatro salėje susitikime su VU alumnais mintimis dalijosi 1977 metų VU alumnas, Nepriklausomybės Akto atradėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, 2008 metų alumnė, neurobiologijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė ir šešerius metu VU biologiją studijavęs gamtos fotografas bei knygų autorius Marius Čepulis.

L. Mažylis ne tik pasakojo, už ko užsikabino ieškodamas tautai svarbaus dokumento, bet ir prisiminė, kaip studijų VU metais buvo priimtas dainuoti į chorą ir tai paskutiniame kurse jam tapo pretekstu anksčiau dėl pateisinamos priežasties išeiti iš laboratorijos, kurioje chemijos studentai užsibūdavo iki vėlumos.

Kalbėdamas, kodėl slapstosi ir kaip atsiranda istoriniai dokumentai, prof. L. Mažylis minėjo keturias prieigas: religijotyrą, nes dokumentas Lietuvai buvo toks svarbus, kad kone paverstas sakraliu ir tai pasitarnavo paieškoms. Antroji jo minėta prieiga - menotyra.

Prof. L. Mažylis pasakojo užsikabinęs už Signatarų namuose 1939 metais Petro Kalpoko piešto paveikslo, kurio gilesnė analizė jį nustebino, - kaip gerai dailininkas rekonstravo Vasario 16-osios posėdį, kruopščiai eskizuodamas signatarus ir smulkiai juos išklausinėjęs, kur kas stovėjo, žiūrėjo. Tai irgi Nepriklausomybės akto atradėjui pasitarnavo ieškant dokumento.

Paieškose prof. L. Mažyliui pasitarnavo ir chemijos mokslo istorija - „Dvigubos spiralės“ pamoka, taip pat beletristika.

„Daugybė auditorijų manęs klausinėjo, kodėl dokumentas taip ilgai slapstėsi, tad man susišvietė mintis apie tai parašyti detektyvinę veiksmo dokumentikos knygą“, - sakė VU alumnas.

Garsus gamtos fotografas dėkojo savajai Alma Mater, jos dėstytojams ir bendramoksliams. „Nenorėčiau grįžti, bet buvo fantastika. Studijos Vilniaus universitete praplėtė mano požiūrį, suformavo mano smegenyse stalčiukus, ir aš dabar žinau, kur gauti informacijos“, - sakė M. Čepulis.

Kai nefotografuoja, neaugina keturių vaikų, jis važinėja po mokyklas ir pasakoja apie Lietuvos gamtą. Per 4 metus apvažiavo apie 300 mokyklų, susitiko su 15 tūkst. vaikų, tad kilusiais pamąstymais pasidalijo ir VU gimtadienio šventėje.

Pasak gamtos fotografo, vaikai galvoja ir žino galybę dalykų, bet labai mažai apie tai, kas yra Lietuvoje.

„Didžiausia bėda, kad žmonės suskirsto gyvąją gamtą į gerą ir blogą. Gyvosios gamtos skirstymas, manau, vienas blogiausių dalykų, kuriuos reikia mest iš savo pasaulio. Dažniausiai pūkuotas geras, o kenkėjas negražus, blogas“, - susitikimo su mokiniais įspūdžiais dalijosi VU alumnas.

Pats M. Čepulis nelabai supranta, kaip gyvojoje gamtoje gali būti žodis piktžolė. „Pats didžiausias kenkėjas gamtoje - žmogus. Negali būti miško kenkėjų - ne miškui jie kenkia, o žmogui. Ir kormoranai nėra blogi. Žmonės išskiria kelias paukščių rūšis, kurios neva yra geros, - gandras, nes nacionalinis paukštis, gulbės, nes gražios, varnėnai, nes jiems keliami inkilai, - bet iš tiesų vienodai vertingos visos rūšys“, - sakė su vaikais apie tai kalbantis fotografas.

Stereotipai, kuriuos kartoja mokiniai ir darželinukai, kad vilkas yra blogio įsikūnijimas, kvailas, merkia uodegą į eketę, nors iš tiesų vilkai - protingiausi miško gyvūnai.

Kita gyvūnų kategorija, - kuriais žmonės šlykštisi ir jų bijo, kurdami mitus apie tai, - rupūžės, vorai, gyvatės, žalčiai. „Baimė gimdo agresiją“, - sakė M. Čepulis.

Pasak jo, gamtoje negali būti reikalingų ir nereikalingų padarų. Parazitai reguliuoja kitų gyvūnų skaičių. „Vaikai neturi supratimo, kad plėšrūnai - miško daktarai, o mirtis - būtina gyvybės sąlyga“, - sakė gamtos fotografas.

Kaip pabrėžė VU alumnas, pagrindinis principas, kurį turėtume suvokti patys ir perteikti savo vaikams, - nesikišti į natūralią gamtą.

„Gamta nėra mūsų namai. Mes turime būti geri svečiai, kurie tyli, laiku išeina ir išsineša, ką atsinešę“, - sakė M. Čepulis.

Biochemijos mokslų daktarė U. Neniškytė, sulaukianti vis daugiau pripažinimo Lietuvoje ir pasaulyje, VU gimtadienio šventėje pasakojo apie iškilius šio universiteto alumnus ir kaip jie veikia mūsų elgseną bei sprendimus šiandien.

Mokslininkė taip pat kalbėjo apie įkvėpimą. - kaip jis kyla ir kokioms smegenims veikiant išsirutulioja iki atradimų ir kaip sėkmė ar net neigiamos emocijos gali pasitarnauti jiems.

Alumnų renginį papuošė VU talentų vakaro žvaigždės: pianistė Rūta Bakševičienė, akordeonistas, Matematikos ir informatikos fakulteto studentas Tomas Zaicevas ir oro akrobatė, Teisės fakulteto studentė Karolina Stanionytė.

Kaip skelbė ELTA, vienas seniausių Europoje Vilniaus universitetas 439 metų sukaktį minės tris dienas.

Kaip kasmet, trečiadienį VU bibliotekos lankytojams buvo eksponuotas pirmosios lietuviškos knygos - Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalas. Atvykę gyvai susipažinti su šiuo unikaliu leidiniu galėjo pamatyti ir jo originalią kopiją - faksimilę.

Balandžio 4-osios renginius vakare VU Didžiajame kieme vainikuos grupės „Biplan“ koncertas.

Balandžio 6 dieną VU vyks mokslinė konferencija „Vilniaus universitetas: tradicijų tąsa, pertrūkiai ir išradimai“.

ELTA primena, kad Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras išdavė 1579-ųjų balandžio 1-ąją, dar po pusmečio popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią, kad jėzuitų kolegija pripažįstama universitetu.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
PASITEMPSIM IR PAVYSIM!? Ar tai ne Chruščiovo laikų šūkis - PASIVYSIM IR PRALENKSIM!! Tačiau, gerbiamas VU rektoriau, vienas iš vedančiųjų LIETUVOS universitetų iš tiesu gali tai padaryti! Tiktai su viena sąlyga! - LIETUVOS AKADEMINĖ VISUOMENĖ, kol tai ne padarė VAKARŲ MOKSLININKAI, PRIVALO KAIP GALIMA GREIČIAU PATI PAŽINTI IR PASAULIUI PRANEŠTI APIE LIETUVIO KAUNIEČIO ROMUALDO ZUBINO, JAU PRIEŠ 10 METŲ (APVALUS JUBILIEJUS! ), ATRASTUS TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!!! LINKIU SĖKMĖS!!!

gailestis

gailestis portretas
tik jau nepulkit begti iskarto matosi infarkto gresme

Senas baubas

Senas baubas  portretas
Kažkoks keistas jausmas kai paskaitai tokius nusikalbėjimus
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių