Šeštadienio popietę išėjęs pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį retai kada nesutiksi laime švytinčių jaunavedžių, lydimų fotografų. Skiriasi tik palydos dydis – paskui vienus išsirikiuoja dešimtys svečių, kiti laime džiaugiasi dviese.

Romantiška pora

Tokią, tik vestuvių fotografės lydimą, porą šeštadienį sutikome žingsniuojančią Vokiečių gatve. Susikaupę, tačiau laimingi jaunavedžiai skaičiavo paskutines viengungiškas minutes – iki santuokos ceremonijos buvo likę tik pusė valandos.

„Po pusvalandžio turime būti bažnyčioje“, – išbėrė jaunikis, tačiau pora stabtelėjo trumpam pašnekėti.

Iki vestuvių dvejus su puse metų draugavusius 25-erių Gintarę ir 32-ejų Antaną būtų galima pavadinti tradicine romantiška pora – tiek sužadėtuvės, tiek povestuvinė kelionė suplanuota kaip romantinio filmo scenarijuje.

„Pasipiršau prie jūros. Normaliai, ant kelio priklaupęs, su žiedu“, – juokėsi Antanas.

Paklaustas, ar ilgai planavo piršlybas ir ieškojo žiedo išrinktajai, jaunikis sakė ilgiau mintį brandinęs galvoje, o su organizaciniais reikalais susisukęs greitai.

„Mėnesiuką kitą. Aišku, apgalvoti viską truko ilgiau“, – lakoniškai pasakojo netrukus prie altoriaus turintis žengti vyras.

Medų kopinėja Paryžiuje

Medaus mėnesį jaunavedžiai žadėjo tuoj po santuokos leisti meilės sostine tituluojamame Paryžiuje. Paklausti, kodėl povestuvinei kelionei pasirinko būtent šią kryptį, vilniečiai tik gūžtelėjo pečiais.

„Tradiciškai turbūt“, – ir pridūrė, kad per dvi savaites dar spės aplankyti ir kitus Prancūzijos miestus bei Ispaniją.

Jaunosios teigimu, suorganizuoti vestuvių šventę ilgai netruko, tam pora skyrė apie keturis mėnesius. Šeima, pasak jaunavedžių, į organizacinius reikalus nesikišo – viską apgalvoti ryžosi patys šventės kaltininkai.

Padėjo draugės

Daugelis nuotakų neslepia, kad prieš vestuves tenka paplušėti renkantis suknelę, tačiau Gintarei tai nebuvo problema. Be to, pagelbėjo ir kompetentingą žodį tarusios draugės.

„Labai greitai išsirinkau suknelę. Rinkausi viena, bet patarimų sulaukiau ir iš draugių. Reikėjo patvirtinimo, kad tai – toji suknelė“, – šypsojosi nuotaka.

Pasiteiravus apie vestuvių biudžetą jaunavedžiai neslėpė, kad susisaistyti santuokos saitais kainuoja nemažai. Bet kadangi proga neeilinė, santaupų tam esą negaila.

„Negailėjom tokiai progai, norėjom, kad šventė būtų ir mums, ir kitiems“, – tvirtai sakė Antanas. Į vestuvių iškilmes pora pakvietė pusšimtį svečių.

Vienintelis dalykas, dėl kurio Gintarės ir Antano negalima pavadinti visiškai tradicijų besilaikančia pora, – jie tuokėsi tik bažnyčioje. Didžioji dalis jaunavedžių šeimos statusą įteisina ir bažnyčioje, ir Santuokų rūmuose. Taip pat nemažai žmonių renkasi santuoką įteisinti tik Civilinės metrikacijos skyriuje. Besituokiančių tik bažnyčioje, kaip Gintarė ir Antanas, mažuma – tik 10 proc.

Taip pat jaunieji nusprendė atsisakyti tradicinių vestuvių papročių. Šventėje jaunosios niekas negrobė, o ir piršlio karti neprisireikė – jo tiesiog nebuvo.

„Taip ir išėjo, kad viskas tradiciška, tik ne pačios vestuvės, – nėra jokių piršlių, susirinko tik draugai“, – užbaigė pokalbį laimingi jaunavedžiai ir nuskubėjo Bernardinų bažnyčios link.