Vilnius svarsto skelbti konkursą Žaislų muziejaus patalpoms

Pats privatus muziejus baiminasi, kad patalpas paskelbus atvirą konkursą gali perimti ir kiti nuomininkai, o net ir laimėjus jį dėl siūlymo daugiau nei dešimtkart kelti nuomos kainą Lietuvoje bei už jos ribų žinoma įstaiga gali nebeišsilaikyti.

Nuo 2012-ųjų veikiantis Žaislų muziejus supažindina su žaislais, naudotais nuo priešistorinių laikų iki XIX-XX amžiaus bei šių laikų. Įstaiga vidutiniškai per metus sulaukia apie 20 tūkst. lankytojų per metus, bilietas vaikams čia kainuoja 5 eurai, suaugusiems – 7 eurai.

Savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė šią savaitę sostinės tarybos nariams sakė, kad konkursą, baigiantis 10 metų sutarčiai su viešąja įstaiga „Žaislų muziejus“, įpareigoja skelbti nuo 2019-ųjų pasikeitę teisės aktai, nebeleidžiantys tiesiog pratęsti nuomos sutarties. Anot jos, taip bus elgiamasi su visais savivaldybės patalpų nuomininkais, kurių sutartys pasibaigs po šio termino.

230 kv. metrų patalpas Šiltadaržio gatvėje, priešais Vilniaus arkikatedrą siūloma išnuomoti bent už 3,39 euro už kv. metrą, arba maždaug už 780 eurų per mėnesį. Nuo 2012-ųjų patalpose įsikūręs Žaislų muziejus šiuo metu savivaldybei moka 0,29 euro už kvadratinį metrą – maždaug 67 eurus per mėnesį.

Vis dėlto tiek meras Remigijus Šimašius bei visos valdančiosios frakcijos, tiek ir opozicija siūlo bent išlaikyti 0,3 euro už kv. metrą nuomos kainą, toliau nuomojant patalpas kultūrinei bei edukacinei veiklai vaikams ir šeimai.

Kultūros ministerija taip pat kreipėsi į savivaldybę, prašydama sumažinti nuomos kainą, nes muziejus „ženkliai prisideda prie Lietuvos visuomenės kultūrinio ir socialinio ugdymo“ ir yra svarbus tarptautiniu mastu.

Opozicijos atstovai klausė, ar yra garantijų, kad muziejus veiklą tęs po konkurso, taip pat teiravosi, ar negalima taikyti išimčių ir pratęsti sutarties.

„Yra garantija, jeigu muziejus dalyvaus konkurse, priklausys nuo tarybos, kokia kaina. Nes muziejus teigė, kad dalyvaus tik tada, kai kaina bus du eurai“, – sakė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė.

Tarybos nariai priminė administracijos atstovei, kad išimtys buvo pritaikytos ir po 2019-ųjų.

Valdančiųjų konservatorių atstovė Kamilė Šeraitė ragino rasti „tinkamą sprendimą, kad muziejaus veikla toliau galėtų būti vykdoma“.

Bet prieš vėją nepapūsime, esame priklausomi nuo miesto sprendimo, bet savo turiniu įrodėme, kad šitas dalykas yra verta.

Muziejaus steigėja Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė sako, kad buvusios išimtys iš tiesų kelia abejonių, ar skelbti konkursą yra vienintelis galimas kelias, tačiau žada jame dalyvauti, jei nebus sutarta dėl nuomos pratęsimo.

„Mūsų pozicija – tikėtis, kad bus įmanoma pratęsti Žaislų muziejaus veiklą, kuris per devynerius metus įrodė, kad gali išsilaikyti, gali tapti Vilniaus ir visos Lietuvos kultūrinio tinklo dalimi, užimti nišą orientuojantis į šeimas su vaikais“, – BNS teigė muziejaus savininkė.

Anot jos, muziejus per savo veiklos metus pripažintas tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu – Vaikų muziejų asociacija šią įstaigą atrinko tarp penkių muziejų, kurie netrukus gaus kokybės ženklą „skirta vaikams“.

Anot I. Jovaišaitės-Blaževičienės, finansinė našta padidėtų ne tik dėl išaugančios nuomos kainos, nes pagal atnaujintus reikalavimus, sudarant naują sutartį muziejus turėtų per kelerius metus dar ir papildomai investuoti į patalpas apie 6 tūkst. eurų.

„Jei tai vienintelis būdas, gali būti, kad mes sudalyvausime konkurse, bet mes nebeišsilaikysime. Tai būtų pusmečiu pavėlintas uždarymas. Bet prieš vėją nepapūsime, esame priklausomi nuo miesto sprendimo, bet savo turiniu įrodėme, kad šitas dalykas yra vertas“, – tvirtino muziejaus steigėja.

Ji sako nejaučianti spaudimo iš savivaldybės, kad kažkas norėtų perimti patalpas, tačiau neatmeta, kad susidomėjusių konkursu atsiras.