Į Vilniaus miesto žaliąsias erdves kas vakarą maitintis išskrenda daugiau nei 10 tūkst. šikšnosparnių. Tai vieninteliai žinduoliai, kurie gali skraidyti, vieniems keliantys baimę, kitiems nuostabą.
Virš parkų, skverų, kelių, aikštelių, Neries upės dažniausiai skraidantys šikšnosparniai - šiauriniai šikšniai, šikškniukai mažyliai, rudieji nakvišos. Pastaruosius lengva atskirti ir ne specialistui – jie kur kas stambesni už kitus šikšnosparnius. Įsigudrinus galima atpažinti ir vandeninį, ir kūdrinį pelėausius, kurie vabzdžius gaudo skrisdami palei patį vandens paviršių.
Erdvėje šikšnosparniai orientuojasi skleidžiamo ultragarso pagalba. Tai aukšto dažnio (20-120 kilohercų) bangos, kurių žmogus negirdi. Jos padeda šikšnosparniams orientuotis tamsioje erdvėje, aptikti grobį ir jį sugauti.
Per naktį vienas gyvūnėlis sumedžioja iki vieno trečdalio savo kūno svorio grobio. Nereikia būti matematiku, kad suprastum, jog virš miesto skraidantys šikšnosparniai per vieną naktį suėda tūkstančius - šimtus tūkstančių vabzdžių.
Šikšnosparnių nereikėtų baimintis. Vis dar yra žmonių, manančių, kad šikšnosparniai puola ir įsivelia į plaukus. Tiesos tame yra tik tiek, kad į plaukus įsivelia nepatyrę jaunikliai. Nuo liepos vidurio jie pradeda mokintis skraidyti ir medžioti. Jauniklius privilioja aplink galvą besisukantys kraujasiurbiai vabzdžiai – uodai, mašalai. Plaukai iš dalies sugeria ultragarsą, todėl neįgudusių jauniklių „radaras“ užfiksuoja tuštumą, pro kurią bandydami praskristi įsivelia į plaukus.
Dienoja šikšnosparniai namų, bažnyčių palėpėse, pastogėse, inkiluose, po atšokusia medžių žieve, drevėse, prie kurių geras, atviras priskridimas. Rudenį padaugėja šikšnosparnių, migruojančių piečiau į šiltesnius kraštus.
Žiemą šie gyvūnai praleidžia hibernacijos – sulėtėjusios medžiagų apykaitos – režimu. Žiemojimui renkasi patalpas, kur nėra skersvėjo, garso, šviesos trikdžių, laikosi pastovi temperatūra (dažniausiai teigiama) ir yra drėgna. Tai rūsiai, požemiai, palėpės, taip pat medžių drevės.
Šikšnosparnių tyrimams plačiai naudojami detektoriai. Jie leidžia išgirsti paprastai žmogui negirdimus šikšnosparnių skleidžiamus garsus. Specialios kompiuterinės programos leidžia itin tiksliai nustatyti rūšis pagal įrašytą garsą, nes kai kurių šikšnosparnių ultragarsas skiriasi vos keliais kilohercais.
Nors dr.Kazimiero Baranausko teigimu, ir jaučiamas šioks toks šikšnosparnių pagausėjimas, nerimą kelia tinkamų žiemaviečių trūkumas. Iškirtus miškus ir parkus nelieka senų, drevėtų medžių, seni pastatai, kuriuose prieglobstį rasdavo šie žvėreliai, nugriaunami arba rekonstruojami taip, kad dėl labai pasikeitusių sąlygų šikšnosparniai negali toliau juose gyventi. Aplinkosaugininkų susirūpinimą kelia ne tik menkas visuomenės informavimas ir sąmoningumas, bet ir žinomų žiemaviečių apsaugos trūkumas. Dažnai į tokias patalpas vis dar lengva patekti pašaliniams, jose triukšmaujama, deginami laužai, net išdaužomi aplinkosaugininkų iškelti inkilai. Be to, esamos sutvarkytos žiemavietės, kaip, pavyzdžiui, Panerių tunelis nėra tinkamai prižiūrimos – pernai į šį tunelį įsilaužę vandalai žiemavietes nuniokojo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Vilniaus valdžiai trūksta politinės valios dėl paminklo A. Smetonai5
Vilniaus valdžiai, stabdančiai paminklo Antanui Smetonai įgyvendinimą, trūksta politinės valios, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Vilnius sulauks didelės „Pfizer“ vakcinų siuntos: kviečia vakcinacijai registruotis senjorus1
Ateinančią savaitę Vilnius vėl sulauks didelės, 14 tūkst. dozių, „Pfizer-BioNTech“ vakcinų nuo COVID-19 siuntos, o nuo antradienio šia vakcina pasiskiepyti galės visi norintys 65 metų ir vyresni vilniečiai. ...
-
Vilniuje liko „Vaxzevria“ vakcinos dozių: kviečia skiepytis pusamžius gyventojus1
Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama kaip įmanoma efektyviau panaudoti vakcinos nuo COVID-19 likučius, paskelbė kviečianti vakcinacijai registruotis 55+ grupės vilniečius. ...
-
Itin realistiškas naujo tilto per Nerį vaizdas: inžinerinė inovacija atveria neribotas galimybes2
Sostinės gyventojai jau spėjo išvysti greitu metu netoli Seimo imsiantį kilti naują pėsčiųjų tiltą per Nerį, tačiau jokios projekcijos neatstos itin tikroviško papildytos realybės vaizdo. Dabar bandant įsivaizduoti kaip po kelerių m...
-
R. Lingienė: ir šį pavasarį labiau nei nauju lūpdažiu būtina pasirūpinti tinkama veido kauke4
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės teigimu, kaip ir geresnių pavasario orų, taip ir palankesnių epidemiologinių tendencijų, panašu, teks palaukti. „Tą rodo ir praėjusi...
-
Šeimos Kredito Unija pataria, kaip paruošti sodo namelį šiltajam sezonui
Vis sparčiau artėjant šiltajam sezonui ir pavasariškų iškylų metui, sodo namelių savininkai skuba patikrinti savo turtą po žiemos. Ne paslaptis, kad vos vienas kitas sodo namelis yra šildomas, tad žiemą sodai lieka tu&scaro...
-
Ministerija Vilniaus metro siūlo nepripažinti ypač svarbiu projektu7
Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo nutarimo projektui dėl Vilniaus metro pripažinimo ypač svarbiu projektu. ...
-
Prie vakcinavimo centro sostinėje – senjorų eilė: piktinamasi vėluojančiu skiepijimu3
Prie vakcinavimo centro sostinės savivaldybėje antradienį per pietus nutįso senjorų eilė, kai kurie čia stovi ir daugiau nei valandą. ...
-
Pasibaisėjo, kad „Omniva“ darbuotojai mėto siuntas: štai kodėl žmones pasiekia sugadinti daiktai!9
Vyras užfiksavo darbo ypatumus prie vieno iš bendrovės „Omniva LT“ paštomatų. Turimas į terminalo dėžutes įdėti siuntas darbuotojai vienas kitam perduoda mesdami. Deja, ne visada sėkmingai pagaunant. Įmonės atstovai pripa...
-
Vilniuje COVID-19 lovų užimtumas – ties riba, Kaune ir Klaipėdoje padėtis dar stabili5
Vilniuje COVID-19 pacientus gydančios įstaigos teigia artėjančios prie galimybių ribos, ypač dėl personalo trūkumo, Klaipėdoje ir Kaune padėtis, pasak ligoninių atstovų, kol kas dar kontroliuojama. ...