Į Vilniaus miesto žaliąsias erdves kas vakarą maitintis išskrenda daugiau nei 10 tūkst. šikšnosparnių. Tai vieninteliai žinduoliai, kurie gali skraidyti, vieniems keliantys baimę, kitiems nuostabą.
Virš parkų, skverų, kelių, aikštelių, Neries upės dažniausiai skraidantys šikšnosparniai - šiauriniai šikšniai, šikškniukai mažyliai, rudieji nakvišos. Pastaruosius lengva atskirti ir ne specialistui – jie kur kas stambesni už kitus šikšnosparnius. Įsigudrinus galima atpažinti ir vandeninį, ir kūdrinį pelėausius, kurie vabzdžius gaudo skrisdami palei patį vandens paviršių.
Erdvėje šikšnosparniai orientuojasi skleidžiamo ultragarso pagalba. Tai aukšto dažnio (20-120 kilohercų) bangos, kurių žmogus negirdi. Jos padeda šikšnosparniams orientuotis tamsioje erdvėje, aptikti grobį ir jį sugauti.
Per naktį vienas gyvūnėlis sumedžioja iki vieno trečdalio savo kūno svorio grobio. Nereikia būti matematiku, kad suprastum, jog virš miesto skraidantys šikšnosparniai per vieną naktį suėda tūkstančius - šimtus tūkstančių vabzdžių.
Šikšnosparnių nereikėtų baimintis. Vis dar yra žmonių, manančių, kad šikšnosparniai puola ir įsivelia į plaukus. Tiesos tame yra tik tiek, kad į plaukus įsivelia nepatyrę jaunikliai. Nuo liepos vidurio jie pradeda mokintis skraidyti ir medžioti. Jauniklius privilioja aplink galvą besisukantys kraujasiurbiai vabzdžiai – uodai, mašalai. Plaukai iš dalies sugeria ultragarsą, todėl neįgudusių jauniklių „radaras“ užfiksuoja tuštumą, pro kurią bandydami praskristi įsivelia į plaukus.
Dienoja šikšnosparniai namų, bažnyčių palėpėse, pastogėse, inkiluose, po atšokusia medžių žieve, drevėse, prie kurių geras, atviras priskridimas. Rudenį padaugėja šikšnosparnių, migruojančių piečiau į šiltesnius kraštus.
Žiemą šie gyvūnai praleidžia hibernacijos – sulėtėjusios medžiagų apykaitos – režimu. Žiemojimui renkasi patalpas, kur nėra skersvėjo, garso, šviesos trikdžių, laikosi pastovi temperatūra (dažniausiai teigiama) ir yra drėgna. Tai rūsiai, požemiai, palėpės, taip pat medžių drevės.
Šikšnosparnių tyrimams plačiai naudojami detektoriai. Jie leidžia išgirsti paprastai žmogui negirdimus šikšnosparnių skleidžiamus garsus. Specialios kompiuterinės programos leidžia itin tiksliai nustatyti rūšis pagal įrašytą garsą, nes kai kurių šikšnosparnių ultragarsas skiriasi vos keliais kilohercais.
Nors dr.Kazimiero Baranausko teigimu, ir jaučiamas šioks toks šikšnosparnių pagausėjimas, nerimą kelia tinkamų žiemaviečių trūkumas. Iškirtus miškus ir parkus nelieka senų, drevėtų medžių, seni pastatai, kuriuose prieglobstį rasdavo šie žvėreliai, nugriaunami arba rekonstruojami taip, kad dėl labai pasikeitusių sąlygų šikšnosparniai negali toliau juose gyventi. Aplinkosaugininkų susirūpinimą kelia ne tik menkas visuomenės informavimas ir sąmoningumas, bet ir žinomų žiemaviečių apsaugos trūkumas. Dažnai į tokias patalpas vis dar lengva patekti pašaliniams, jose triukšmaujama, deginami laužai, net išdaužomi aplinkosaugininkų iškelti inkilai. Be to, esamos sutvarkytos žiemavietės, kaip, pavyzdžiui, Panerių tunelis nėra tinkamai prižiūrimos – pernai į šį tunelį įsilaužę vandalai žiemavietes nuniokojo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą3
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...