Gegužės 8–10 dienomis Vilniuje vyks 22-asis Europos kultūros žurnalų, asociacijos Eurozine narių, susitikimas. Jo dalyvius pasveikins Prezidentas Valdas Adamkus.

Tokie susitikimai rengiami kasmet vis kitoje šalyje. Tarptautinio garso intelektualai, akademinių sluoksnių atstovai ir kultūros leidinių redaktoriai svarsto europiniam tapatumui itin reikšmingas temas: pavyzdžiui, pernai Paryžiuje buvo aptariamos daugiakalbystės problemos, o Vilniaus susitikimo tema „Europos istorijos“ buvo pasirinkta kaip išreiškianti aktualų poreikį „kurti naujus Europos naratyvus“ ir orientuota į gilias daugiakultūrines Lietuvos sostinės tradicijas.

„Europos solidarumo ateitis priklauso nuo nesenos europinės praeities permąstymo. Istorinių žinių apie Rytus stoka lemia, kad Europos masėms daro įtaką argumentai, kylantys iš nacionalinių prietarų. Europos lyderiai, nesvarbu, ar jie žino faktus, ar ne, linkę griebtis būtent tokių argumentų vietinėse politinėse varžybose. O Rytų europiečiams sunku patikėti, kad jie yra lygiateisiai Europos Sąjungos nariai, nes jų patirtis XX a. II pusėje dar netapo platesnės europinės istorijos dalimi“, - pabrėžia istorikas Timothy Snyderis.

Anot jo, šių šalių patirtys yra gana panašios (Rytų Europoje) ir ganėtinai skiriasi (nuo Vakarų Europos), tad 2004 metų plėtra meta naują iššūkį – europiečiai turi rasti būdą, kaip perrašyti istorinį naratyvą, kad jis aprėptų ir Rytus, ir Vakarus.

„Tai pareikalaus akistatos su dviem esminiais Europos nesenos praeities dalykais: pirma, teks pripažinti, kad Antrojo pasaulinio karo kančių centras buvo ne žemyno Vakaruose, o veikiau Rytuose, antra, reikės įsisąmoninti, kad Rytų europiečiai keturis dešimtmečius kentė komunistų prievartą, o ne kaupė europinės integracijos patirtį. Nederėtų manyti, kad paprasta atremti nacių ir sovietų teroro istorinę jėgą“, - sako istorikas.

„Tikimės, suinteresuota diskusija apie Europos praeitį, dabartį ir ateitį suteiks intelektualinių impulsų ne tik plečiant europinį diskursą Lietuvoje, bet ir svarstant pačių kultūros leidinių perspektyvas. Tai gera proga pasikeisti patirtimi, kaip išgyventi virtualizacijos ir globalizacijos laikais, kaip nesužlugti krizės akivaizdoje, – juk į Vilnių atvyksta daugiau kaip 70-ies Europos kultūros žurnalų leidėjai iš 34 šalių“, – sako „Kultūros barų“ vyr. redaktorė Laima Kanopkienė.

Per susitikimą vyksiančioje konferencijoje (gegužės 9-10 d., Vilniaus universiteto Teatro salė),  pranešimus darys žinomas disidentas Čekijos/Prancūzijos intelektualas, kino istorikas ir kritikas Antoninas J. Liehmas, garsus JAV istorikas, LDK tyrinėtojas Timothy Snyderis, vengrų rašytoja Eszter Babarczy, JAV istorikas Marci Shore‘as, Europos kultūros žurnalų portalo Eurozine vadovas Carlas Henrikas Fredrikssonas ir kt.