Quantcast

Vilniuje – piketas dėl nukabintos atminimo lentos K. Škirpai: grįžtama prie sovietmečio praktikų?

Savaitgalį Vilniuje nukabinus neteisėtai penktadienį pakabintą atminimo lentą pulkininkui Kaziui Škirpai, Nacionalinis susivienijimas ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga antradienį prie sostinės savivaldybės suengtas piketas, kuriame buvo išreikštas pasipiktinimas dėl atminimo lentos nukabinimo.

Grupelė susirinkusiųjų prisiminė sekmadienio įvykius, kai savivaldybės įmonės „Grinda“ darbuotojai su policijos pareigūnų pagalba nukabino ant Lietuvos apeliacinio teismo sostinėje neteisėtai pakabintą K. Škirpai skirtą atminimo lentą. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepaklauso policijos reikalavimams, tad buvo sulaikyti.

K. Škirpos atminimo lentos pakabinimą inicijavusio Nacionalinio susivienijimo pirmininkas antradienį piketo prie Vilniaus savivaldybės metu žurnalistams sakė, kad šiuo protestu „tęsiama kova“, siekiant, jog pulkininko K. Škirpos atminimas būtų įprasmintas.

V. Radžvilas akcentavo, jog K. Škirpa yra 1941 metų Birželio sukilimo simbolis. Jo teigimu, būtina tinkama įvertinti ir minėto įvykio prasmę. Nacionalinio susivienijimo lyderio teigimu, deja, šiandien, kalbant apie Birželio sukilimą, esą neretai girdimas Kremliaus naratyvas.

„Niekas neneigia, kad Birželio sukilimas vyko nepaprastai sudėtingomis sąlygomis ir yra paženklintas tragedijos žymia, bet šiandien klausimas yra toks – ar mes patys objektyviai, sąžiningai įvertiname su visomis šviesiomis ir tamsiomis pusėmis, ar to nėra. Šiandien sukilimo pasakojimas faktiškai yra Kremliaus naratyvo apie skilimą kartojimas ir tai tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumui. Kremlius užvaldo mūsų istoriją

Toks požiūris į sukilimą yra neregėtas ir daugelį metų besitęsiantis faktinis pasityčiojimas iš milžiniškos dalies tautos, kuri tomis tragiškomis dienomis buvo grūdama į Sibirą, žudoma ir mums faktiškai pasakoma, kad jūs neturėjote teisės sukilti“, – dėstė V. Radžvilas.

Tai jau, gerbiamieji, yra grįžimas prie praktikų, kurios buvo įprastos sovietmečiu ir dabar, neabejoju, galioja kokioje Baltarusijoje ar Putino Rusijoje.

Jis, prisiminęs sekmadienio įvykius, kai nuo Lietuvos apeliacinio teismo buvo nukabinta K. Škirpai skirta atminimo lenta, pažymėjo manantis, kad prieš lentos nukabinimą protestavusius asmenis pareigūnai panaudojo perteklinę jėgą.

„Buvo panaudota absoliučiai brutali jėga, kuri neturi jokio pateisinimo ir net nežinomas jos užsakovas. Tai jau, gerbiamieji, yra grįžimas prie praktikų, kurios buvo įprastos sovietmečiu ir dabar, neabejoju, galioja kokioje Baltarusijoje ar Putino Rusijoje. Taip policija taikių žmonių nevaiko“, – pabrėžė V. Radžvilas.

Politikas pabrėžė manantis, kad K. Škirpos veiksmai, istorinis vaidmuo esą nėra iki galo objektyviai įvertintas. Pasak V. Radžvilo, generolo veikloje esą be pagrindo įžvelgiama antisemitizmo apraiškų.

„Visada būna skirtingi istorijos vertinimai, bet K. Škirpos atvejis yra ypač skausmingas, nes kažkodėl Lietuvoje nutylima ir beveik niekas nežino, kad „didysis antisemitas ir nacių kolaborantas K. Škirpa“ ne tik nebuvo išleista į Lietuvą, prasidėjus sukilimui, bet net tris kartus buvo nacių areštuotas, o po karo Prancūzijos Vyriausybė suteikė jam nukentėjusios nuo nacių statusą. Todėl tikroji puolimo prieš K. Škirpą priežastis yra visai kita – tai kerštas, kad jis organizavo sukilimą prieš Kremlių“, – dėstė V. Radžvilas.

Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vytautas Sinica žurnalistams teigė manantis, kad sostinės valdžia vilkina K. Škirpos įamžinimo klausimą.

Jis taip pat tvirtino, kad piketu prie savivaldybės siekiama pasmerkti sekmadienio policijos ir savivaldybės įmonės „Grinda“ veiksmus, nukabinant K. Škirpai skirtą atminimo lentą.

„Norime sužinoti, kad užsakė tuos veiksmus, nes nukabinant lentą, nebuvo jokių paaiškinimų, kas tą įsakė, buvo tik parodytas informacinis teismo, kaip pastato valdytojo, raštas, kad jie nėra pritarę lentos kabinimui. Noriu akcentuoti, kad Vilniuje yra daugybė įamžinimo ženklų, kurie nėra suderinti pagal visus formalumus“, – dėstė V. Sinica.

R. Riabovo / BNS nuotr.

Jis, kaip ir V. Radžvilas, akcentavo, jog Birželio sukilimo temoje dažnai skamba Kremliaus naratyvas, kad šio sukilimo organizatoriai esą yra pronaciškų pažiūrų. V. Sinica ragino nepasiduoti tokiems samprotavimams ir jų nekartoti. Anot jo, kitas klaidingas naratyvas – kad Lietuvos rezistencijos dalyviai dalyvavo holokauste – esą sklinda iš Lietuvos žydų bendruomenės ir jos lyderės Fainos Kukliansky.

„F. Kukliansky yra viešai kalbėjusi ir kaltinusi partizanus – Vanagą, Daumantą ir kitus – dalyvavimu holokauste. Tai nepasitvirtino, bet tie faktai, tas jos kalbėjimas be įrodymų, bandant diskredituoti ryškiausius rezistentus jos pačios niekaip nediskreditavo, ji toliau eina tas pareigas, jos klausomasi, ji apdovanojama“, – aiškino V. Sinica.

Jis teigė, kad Nacionalinis susivienijimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, nesprendžiant K. Škirpos įamžinimo klausimą, žada kreiptis į prokuratūrą. Taip pat, pasak V. Sinicos, svarstoma kreiptis į teismą dėl pareigūnų naudotų fizinių veiksmų prieš žmones, kurie sekmadienį buvo prie Lietuvos apeliacinio teismo, nuimant K. Škirpai skirtą atminimo lentą.

ELTA primena, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos.

Ši atminimo lenta buvo pakabinta Nacionalinio susivienijimo iniciatyva.

Generolo atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Galiausiai lenta buvo nukabinta.

Kaip Eltai teigė Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, K. Škirpos atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą. Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.

Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jo

jo portretas
Prie Kukliansky būstinės reikėtų prikalti atminimo lenta Dušanskiui ar kaip jį ten...

Jonas

Jonas  portretas
Kas čia dainuoja Kremliaus dainą. Škirpa buvo vokiečių internuotas ir jokių veiksmų neatliko žydų atžvilgiu. Jis buvo Birželio sukilimo lyderis prieš Raudonąjį fašizmą . Kukliansky iš esmės dainuoja Kremliaus dainą.

priesai

priesai portretas
tai jei zmogus kovojo uz Lietuva, tai koks skirtumas kas tuo metu buvo Lietuvos priesai? Tai jei tuomet buvai Lietuvos priesu, tai koks skirtumas kokia tavo tautybe buvo? Ar cia vieni priesai vertingesni uz kitus?
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių