Antradienio popietę Vingio parko karių kapinėse buvo perlaidoti 353 vokiečių karių, kurie buvo palaidoti Utenos vokiečių karių kapinėse per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, palaikai.

Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Mülmenstädtas kiti ambasados atstovai, taip pat Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Vilniaus miesto ir Utenos rajono savivaldybių atstovai, keletas Utenos gimnazijos moksleivių.

Religines apeigas atliko liuteronų ir katalikų bažnyčių dvasininkai, skambėjo Lietuvos kariuomenės orkestro trimitininko atliekamos melodijos.

Perlaidojimą, trukusį dvi dienas, organizavo Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga ir viešoji įstaiga „Kultūros vertybių globos tarnyba“. "Pagrindinis ekshumacijos tikslas – identifikuoti žmogų, nustatyti kareivio vardą ir pavardę. Jis turi giminaičių: tėvus, senelius, brolius. Kai bus iki galo atlikta identifikacija, kareiviams bus pastatyti paminklai, t. y. akmeniniai kryžiai su jų vardais ir pavardėmis. Ir jų artimieji žinos, kur tas žmogus palaidotas, turės, kur ateiti ir atnešti gėlių“, - apie perlaidojimo svarbą kalbėjo Kultūros vertybių globos tarnybos vadovas Vladas Armonas.

Pašnekovas patikslino, kad kariams, kurių vis dėlto nepavyktų identifikuoti, taip pat bus pastatyti paminklai, tik ant jų nebus per karą žuvusio asmens vardo ir pavardės.

Lietuvoje – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kaip pasakojo V.Armonas, yra trejos specialios kapinės, kuriose yra tam skirti perlaidojimo sklypai. Karių palaikai perlaidojami atsižvelgiant į regionus, kur jie ekshumuojami, - kur arčiau, ten ir perlaidojama. „Didžiausi sklypai yra Kaune – Aukštųjų Šančių karių kapinėse, bet, kadangi šie palaikai pervežami iš Utenos, Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga priėmė sprendimą karių palaikus perlaidoti Vilniuje“, - sakė Kultūros vertybių globos tarnybos direktorius.

Vokiečių kapų globos tautinė sąjunga savo tautiečių karių kapų paieška, palaikų perlaidojimu, kapų priežiūra rūpinasi 52 valstybėse. Lietuvoje tokie darbai vyksta jau dešimtmetį, kapų priežiūrą ir palaikų perkėlimą finansuoja Vokietijos vyriausybė. Sąjunga kasmet mūsų šalyje organizuoja vokiečių karių kapų tvarkymo stovyklas, prie kurių taip pat prisideda Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 250 kapinaičių, kuriose palaidoti per Pirmąjį pasaulinį karą mūsų šalyje žuvę vokiečių kariai. Vilniaus Vingio parko pakraštyje esančiose kapinėse ilsisi apie 1,3 tūkst. vokiečių ir 900 kitų valstybių karių, žuvusių per Pirmąjį pasaulinį karą. Netoliese palaidota dar 2 tūkst. vokiečių karių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą.