Vilniuje nuo gegužės pradžios 1-2 proc. brangs centralizuotai tiekiama šiluma ir karštas vanduo.

Kainų komisija trečiadienį vienašališkai nustatė naujas kainas, nes jų per nustatytą 30 dienų terminą nepatvirtino Vilniaus miesto taryba.Karštas vanduo brangs 1,9 proc. iki 19,49 lito už kubą, o šiluma - 1 proc. iki 27,4 cento už kilovatvalandę (kWh).

Vienašališki Kainų komisijos sprendimai galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių, arba kol savivaldybės taryba ištaiso nurodytus pažeidimus.

Pernai Kainų komisija priėmė vienašališkus sprendimus dėl „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“, „Visagino energijos“, Velžio komunalinio ūkio, Šakių šilumos tinklų, „Varėnos šilumos“, „Vilniaus energijos“, „Prienų energijos“, „Anykščių šilumos“, Šalčininkų šilumos tinklų, „Litesko“ filialo „Alytaus energija“, „Raseinių šilumos tinklų“, „Lazdijų šilumos“, „Baltermos ir ko“ šilumos kainų.Teisės aktuose numatoma, jog karšto vandens tiekėjas privalo turėti arba valdyti įrangą, reikalingą karštam vandeniui tiekti.

Tuo tarpu po prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotų Šilumos ūkio įstatymo pataisų šilumos punktai nuo pernai lapkričio nebepriklauso šilumos tiekėjai „Vilniaus energijai“. Ji Kainų komisijai tik pateikė turimą informaciją, reikalingą šilumos ir karšto vandens kainoms perskaičiuoti.

BNS duomenimis, iš maždaug 4300 Vilniaus daugiabučių apie 1000 yra pasirinkę karšto vandens tiekimo būdą, kai šilumos ir vandens tiekėjai yra atskiri. Kainų komisija yra išaiškinusi, kad šis būdas labiausiai tinka namams, kurių gyventojai sąžiningai deklaruoja išnaudotą vandenį.

Neoficialiai teigiama, kad apie penktadalį šalto vandens Vilniuje pavagiant, dėl to nuostolių patiria tiek „Vilniaus vandenys“, tiek „Vilniaus energija“.Vien šiemet į nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą „Vilniaus energija“ planuoja investuoti 10,027 mln. litų, tačiau tokiu atveju įmonės klientams atsirastų dar ir skaitiklio mokestis, todėl gyventojai naujų apskaitos prietaisų vengia. Skaičiuojama, kad Vilniaus mieste tokie skaitikliai įrengti 30-40-yje namų.