Quantcast

Vilniuje bus palaidotas paskutinis Lietuvos partizanas

Penktadienį ir šeštadienį Vilniuje bus atsisveikinama su paskutiniuoju okupacinei sovietų valdžiai aktyviai besipriešinusiu Lietuvos partizanu, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriumi, kariu savanoriu, dim. vyr. ltn. Antanu Kraujeliu-Siaubūnu.

Penktadienį, spalio 25 d., atiduoti pagarbą A. Kraujeliui-Siaubūnui gyventojai kviečiami į Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo kriptą.

Šeštadienį, spalio 26 d., po atsisveikinimo ir šv. Mišių Šv. Ignoto bažnyčioje velionio palaikai amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale.

Atsisveikinimo šv. Mišias 12 valandą Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje aukos Lietuvos kariuomenės apaštalinis administratorius Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Po daugelį dešimtmečių A. Kraujelio artimųjų, istorikų ir archeologų vykdytų paieškų šių metų birželį Vilniuje, Našlaičių kapinėse, buvo aptikti A. Kraujelio-Siaubūno palaikai, kurių tapatybę patvirtino ir genetiniai duomenys.

„Antaną Kraujelį galima laikyti pavyzdžiu žmogaus, kuris ir žlugus pasipriešinimui nepasidavė ir dar beveik du dešimtmečius veikdamas pogrindyje drąsiai kovojo su Lietuvą okupavusia valdžia“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

A. Kraujelis-Siaubūnas gimė 1928 m. spalio 25 d. Utenos apskrities Alantos valsčiaus Kaniūkų kaime. 1946–1947 m. buvo partizanų ryšininkas, 1948 m. rudenį tapo Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrio kovotoju. 1950 m. rudenį A. Kraujelis-Siaubūnas perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje, ir buvo paskirtas Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.

Okupacinės valdžios institucijos ilgus metus, net ir silpstant ginkluotam partizanų pasipriešinimui, itin nuožmiai persekiojo A. Kraujelį. Nesibaigiantys tardymai ir persekiojimai lydėjo visus partizano šeimos narius. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. 1965 m. kovo 17 d. KGB ir ginkluoti kareiviai apsupo sodybą Utenos rajone, Papiškių kaime, kur Siaubūnas turėjo įsirengęs slėptuvę. Nepaklusęs sovietų saugumiečių raginimams, A. Kraujelis-Siaubūnas gyvas nepasidavė.

Partizano sesuo Janina Šyvokienė yra sakiusi: „Antanas Kraujelis-Siaubūnas žuvo eidamas trisdešimt septintuosius metus. Septyniolika metų saugumo darbuotojai jį gaudė, sekė, bet Antanas nepasidavė ir neišdavė Lietuvos. Dvidešimties metų išėjęs į mišką, kovai jis paaukojo savo jaunystę, atidavė visą savo gyvenimą ir nugalėjo, nes saugumiečiai nesugebėjo jo suimti ir nužudyti, nors jie akiplėšiškai melavo, kad Antaną Kraujelį nukovė.“

Lietuvos prezidento 1998 m. dekretu A. Kraujelis-Siaubūnas buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).



NAUJAUSI KOMENTARAI

tas

tas portretas
jurgis j tai gi kgb...istas bei lavrinovic ir kt 'sajudiecai/ su genseku AA pereme valdzia iki siol politpekla verda su visais socrunkelvelniais ir kt politdaunais ir nenustebciau kad kokios /faidelkos/ nurodymu bus isniekintas kokiu vunderzydpalaikiu?.prielaida......

Anonimas

Anonimas portretas
Amžina pagarba didvyriams, neparsidavusiems sovietiniam okupantui!

Klemensas Širvys

Klemensas Širvys portretas
Apie jį buvo VSD vadovo Jurgio Jurgelio straipsnis Delfyje. Ten buvo parašyta, kad asmeniškai nužudė 11- ką žmonių, tarp kurių nei vieno Raudonosios Armijos kariškio ar NKVD pareigūno. Bet viena nėščia moteris. Klausimas: už ką suteiktas tas Komandoro kryžius ? Juk žmonių žudymas be teismo partizanų vadovybės buvo griežtai draudžiamas.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių