Vilniečiai priblokšti: net 12 metų fekalijos tekėjo į gamtą

Vilniuje net dvylika metų iš vieno daugiabučio Fabijoniškių gatvėje kanalizacijos nuotekos tekėjo į lietaus nuotakyno šulinį, rašoma portale grynas.lt.

Bylos duomenimis, praėjusių metų rugpjūtį aplinkosaugininkai gavo pranešimą apie bėgančias nuotekas iš vieno daugiabučio Fabijoniškių gatvėje. Į įvykio vietą atvykę specialistai, tikrindami namo inžinerinius tinklus, nustatė, kad viename iš lietaus surinkimo šulinių yra pajungtas fekalinis vamzdis, „iš kurio vizualiai matėsi bėgančios nuotekos su joms būdingu kvapu“.

Apie į gamtą tekančias fekalijas aplinkosaugininkai informavo namą administruojančią bendrovę. Jos darbuotojai nustatė, kad name nuotekų išleidimo vamzdis buvo pajungtas į lietaus nuotakyno šulinį, tai greičiausiai galėjo padaryti namą statę statybininkai. Defektas netrukus buvo pašalintas – buitinės nuotekos nepatenka į lietaus nuotakyną.

Paaiškėjo, kad 5 butų gyventojų fekalinės nuotekos buvo leidžiamos į miesto lietaus kanalizaciją. Name yra 170 butų.

Daugiabutis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti dar 2000-ųjų spalį – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos komisija pasirašė aktą, kuriame nurodė, kad patikrino namą bei pripažino, jog jis su visuomeninėmis patalpomis ir garažais tenkina nustatytus reikalavimus ir priimamas naudoti.

Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad namo, kuris buvo administruojamas jau daugiau kaip 10 metų, bendrieji vandens nuotekų tinklai nebuvo priduoti į miesto balansą.

Aplinkosaugininkai buvo įsitikinę, kad už gamtos taršą yra atsakinga namą administruojanti bendrovė – ją Vilniaus miesto savivaldybės valdyba administratoriumi paskyrė dar 2003 m. vasarį.

Pasak jų, bendrovė galėjo siekti nuslėpti aplinkos taršą nuotekomis, nes toks taršos nutraukimas turėjo būti atliktas pertvarkant nuotekų išleidimo sistemą, dėl to NPC patirtų papildomas išlaidas. „Jų bendrovė galėjo išvengti, jeigu apie taršą nebūtų sužinojusi aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija“, – pabrėžė aplinkosaugininkai.

Jie teismui taip pat aiškino, kad namą priėmęs administratorius privalėjo patikrinti namo būklę ir inžinerinius tinklus.

Su tokia pozicija nesutiko NPC vadovas, teismui nurodęs, kad jokie daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriui, prieš pradedant teikti ar jau teikiant paslaugas, pakartotinai patikrinti, ar namo projektavimo bei statybos darbus atlikę subjektai nepažeidė konkrečius statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nenukrypo nuo namo statybos projektinės dokumentacijos.

„Namo defektai, apie kuriuos kalbama šioje byloje, yra paslėpti darbai, kurių be papildomų kasimo ar ardymo darbų apžiūrėti net nėra ir nebuvo galimybės“, – nurodė NPC vadovas G. Jankauskas.

Bylą nagrinėjant teisme taip pat paaiškėjo, kad galimą fekalijų tekėjimą į lietaus nuotakyno šulinį buvo galima pastebėti dar prieš pora metų – aplink lietaus ir fekalijų surinkimo šulinius buvo atsiradusios didžiulės įgriuvos, jas teko remontuoti.