Vilniečiai kalėdines eglutes skyrė namų šilumai

Vilniuje įvykusios akcijos „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ metu iš viso buvo surinkta 15 konteinerių, kurių bendras svoris virš 6,5 tonos, atitarnavusių kalėdinių medelių.

Sausio 6-14 dienomis vykusioje akcijoje aktyviausiai dalyvavo Fabijoniškių sostinės rajono gyventojai. Nuo jų nedaug atsiliko Viršuliškių, Žirmūnų ir Naujamiesčio gyventojai. Eglučių, kurios netrukus virs ekologišku biokuru, šiuose rajonuose į specialia atributika pažymėtus konteinerius sunešta daugiausiai.

Nors buvo skelbta, kad šiemet akcijos „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“ atributika pažymėti konteineriai stovės prie aštuonių prekybos centrų, veikiančių skirtinguose Vilniaus rajonuose, ne visiems portalo skaitytojams pirmosios akcijos dienomis pavyko rasti tokius konteinerius.

Pirmąją dieną Ukmergės gatvėje ieškoję specialaus konteinerio vilniečiai jo taip ir nerado, nors kitą dieną konteineris jau buvo pastatytas.

Surinkti medeliai buvo išvežti į biokuro gamybos ir ekologijos verslo bendrovės „Bionovus“ aikštelę, kur juos susmulkinus bus pagamintas ekologiškas biokuras. Jis keliaus į sostinę šildančią bendrovę „Vilniaus energija“, kuri eksploatuoja didžiausią Rytų ir Centrinėje Europoje, 60 MW galingumo, biokuro katilą. Jame iš biokuro pagaminta šilumos energija sugrįš į centralizuotai besišildančių vilniečių namus.

„Biokuras pasižymi ne tik mažiausia tarša mus supančiai aplinkai. Šiuo metu vietinis kuras yra pigiausia šilumos energijos gamyboje naudojama kuro rūšis, kurios kaina dukart mažesnė už gamtines dujas, importuojamas iš Rusijos. Didžiąją dalį šilumos energijos savikainos sudaro išlaidos kurui, todėl jam pingant, mažėtų ir dar neregėtas aukštumas pasiekusios šilumos kainos“, - sakė R. Lapinskas.

LITBIOMA skaičiavimu, jei 2008 metais Lietuvos šilumos tiekėjai vietoje 1,5 mlrd. litų kainavusių gamtinių dujų būtų naudoję išimtinai biokurą, šilumos gamyba būtų pigesnė apie 800 mln. litų. Šiuo metu naudojant biokurą šalyje pagaminama apie 17 proc. visos Lietuvoje centralizuotai gaminamos šilumos energijos.

„Neturėdama jokių svertų sustabdyti gamtinių dujų kainų augimo, Lietuva privalo kuo skubiau mažinti šio kuro vartojimą – valstybei būtina plėsti ir skatinti alternatyvaus gamtinėms dujoms biokuro rinką“, - teigė R. Lapinskas.

Anot jo, puikiu pavyzdžiu Lietuvai gali tapti Švedija, kuri net 79 proc. šilumos energijos pagamina degindama biokurą, komunalines atliekas, durpes, kitą vietinį kurą ir efektyviai naudodama atliekinę pramonės įmonių šilumą.