Vilniaus vicemeras sveikina sprendimą dėl P. Cvirkos paminklo, nukėlimą žada rugsėjo viduryje

Vicemero teigimu, nelikus teisinės apsaugos, paminklas turėtų būti nukeltas rugsėjo viduryje, jį planuojama perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

„Labai sveikiname ilgai lauktą, ir, turbūt, pavėluotą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą, labai džiaugiamės ir jį palaikome. Artimiausiu metu organizuosime tolimesnius veiksmus – rugsėjį ketiname pristatyti tarybai rezoliuciją dėl paties paminklo perkėlimo į kitą vietą“, – BNS sakė jis.

„Jokių formalių tarybos sprendimų, kur klausimas būtų sprendžiamas iš principo, tikrai nereikia. Bet norėdami išlaikyti orų veikimą ir viešumą, tikrai tokią rezoliuciją registruosime“, – pridūrė vicemeras.

V. Benkunskas priminė, kad šiuo metu savivaldybė diskutuoja su Lietuvos nacionaliniu muziejumi dėl nuo Žaliojo tilto nukeltų sovietinių skulptūrų perdavimo, todėl, anot jo, „šiame kontekste, matyt, labai tiktų ir šio paminklo perdavimas muziejui“.

Labai sveikiname ilgai lauktą, ir, turbūt, pavėluotą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą, labai džiaugiamės ir jį palaikome.

Vicemeras sako, kad dar laukiama ekspertų sprendimo dėl P. Cvirkos skvero – kaip jis bus tvarkomas, priklausys nuo to, kokias vertingąsias savybes vertinimo taryba nuspręs įtraukti.

Antradienį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti P. Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro, taip užbaigdama kelis dešimtmečius trunkančias diskusijas dėl sovietmečio rašytojo ir veikėjo įamžinimo. Ekspertai paminklo klausimą sprendė sostinės mero Remigijaus Šimašiaus ir kultūros ministro Simono Kairio prašymu.

Vertinimo taryba popietę turėtų apsispręsti, ar įtraukti į registrą patį skverą – to prašęs Vilniaus meras mano, kad skverą į registrą reikėtų įtraukti kaip „charakteringą neoklasicizmo stilistikos pavyzdį“.

P. Cvirkos paminklo nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad rašytojas ir politinis veikėjas P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.