Vilniaus vamzdis: nesu miesto puošmena (papildyta)

Felikso ir Vamzdžio „dialogas“ - taip galima apibūdinti žaismingą skulptūros „Arka“ autoriaus V. Urbanavičiaus ir jo darbu pasipiktinusių visuomenininkų bendravimą netradicinėmis formomis.

Pirmadienio rytą prie „vamzdžiu“ vadinamos skulptūros rinkosi praeiviai. Jų dėmesį traukė ant skulptūros kabanti balta žmogaus figūra. Papuošta akiniais nuo saulės figūra priminė pakaruoklį, „pakartą“ ant per „vamzdį“ permestos virvės.

Šalia skulptūros ant balto audėklo parašytas manifestas išduoda, kad tai nėra vandalizmo aktas, o visuomenės neigiamas pastarųjų Vilniaus kultūrinio gyvenimo įvykių vertinimas.

„Aš – Feliksas. Prašau nebekurti ir nedemonstruoti depresyvių, atgyvenusios raiškos meno kūrinių, kaip šiuolaikiško meno pavyzdžių. Nes nuobodu. Nors pasikark. Tikiuosi, mano auka paskatins vizualiai stipresnių, patrauklesnių, šiuolaikiškų, atitinkančių 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinės vardą, meno kūrinių atsiradimą. Buvęs Europoje – Feliksas“, - skelbia manifestas.

Apie 9 val. Feliksas buvo nuimtas nuo „vamzdžio“. Į įvykio vietą atvykusi policijai prireikė sunkvežimio, norint nukabinti „negyvėlį“. Naujojo „kūrinio“ autoriai – nežinomi. 

Pirmadienį po pietų pasirodė ir Vamzdžio „atsakymas“.

„2009 m. vasario 14 d., per patį tikriausią Lietuvos vardo tūkstančio minėjimą, Vilniuje atsiradau aš. Mane sumontavo įsimylėję statybininkai – nes Šv. Valentino diena labai tinkama tokiam taikiam kūriniui atsirasti. Juolab, kad tądien gimė ir mano kūrėjas – skulptorius Vladas Urbanavičius. Nors man pačiam svarbiausia, kad Vasario 16 d. jau galėjau stebėti Gedimino bokšte plevėsuojančią trispalvę. Esu vamzdis – patriotas, ir savo pavyzdžiu rodau, kad Lietuva jau išaugo iš akmens amžiaus. Kad pagaliau totalitariniai vadų garbinimo ritualai užleidžia vietą pilietinės visuomenės diskusijoms. Net jei jos bus nukreiptos prieš mane – vis tiek tai geriau už vieną „teisingą“ nuomonę. Aš nesu miesto puošmena, nors mano lenktos formos ir surūdijęs kūnas nestokoja romantinio žavesio. Esu žvėris, kylantis iš upės, esu diskusijų katalizatorius ir nuobodaus miestovaizdžio trikdis. Esu tas, kurio neįmanoma nepastebėti. Visus, kurie manęs nekenčia, kviečiu kurti anekdotus ir rengti protesto akcijas. Kol jūs mane stebite ir baratės – esu gyvas“, - rašoma interneto dienoraštyje „Vilniaus vamzdis“.