- Ingrida Steniulienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš pareigų nusprendęs trauktis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariušas Lučinskis viešai įvardijo, jog darbo atsisako dėl mažos algos ir nesant perspektyvų, kad artimiausiu metu situacija pasikeis.
Teisėjų taryba per neeilinį posėdį šią savaitę pritarė šio teisėjo atleidimui iš pareigų savo noru.
„Ačiū, kolega, visų pirma, kad jūs turbūt vienas iš pirmųjų tiesiai šviesiai pasakėt tikrąsias priežastis, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. – Paprastai girdim teisėjus neoficialiai sakant, dėl ko jie išeina ir kokia tikroji priežastis. Jeigu žmogus nepragyvena iš teisėjo atlyginimo ir negali užauginti vaikų, tai, matyt, į vatą vynioti nereikia, tai už tai jums ačiū“.
41 metų D. Lučinskis neslėpė, kad palikęs teisėjo darbą ketina pradėti dirbti advokatu, laiko egzaminus.
„Finansinė situacija – aš jau praradau viltį, kad pagerės situacija. Aš mačiau, kad kolegos iš Kauno kreipėsi į teismą, bet vėlgi istorija kartojasi – prieš gal dešimt metų teisėjai bylinėjosi irgi dėl darbo užmokesčio, ilgi teismo maratonai, turbūt vėl lauks Konstitucinio Teismo įsikišimas, apeliacijos, vėl problema vykdyme, vėl neras antstolis kaip išieškoti, vėl galvosim, kaip išdėstyti vykdymą dalimis ar per 5–10 metų“, – per posėdį kalbėjo D. Lučinskis.
„Tokia priežastis – finansinė situacija ir vilties praradimas, kad kažkas pasikeis“, – sakė jis.
D. Lučinskis vėliau BNS nurodė, kad jo darbo užmokestis su priedais į rankas yra apie 2 tūkst. eurų. Jis mano, kad apylinkės teismo teisėjui turi būti mokama ne mažesnė nei 3,5 tūkst. eurų alga į rankas.
Ji ir kiti teisėjai dar ragino teisininką nesitraukti ir dar šiek tiek palaukti, bent įstatymo projekto dėl valstybės tarnybos ir viso viešojo sektoriaus pertvarkos svarstymo.
D. Lučinskis teisininko karjerą pradėjo 2000-siais, dirbdamas policininku Vilniaus rajono policijos komisariate, paskui dirbo advokatų kontoroje „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ teisininku, 2005-siais metais pradėjo dirbti tuometinio Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo teisėjo padėjėju, teismo pirmininko patarėju, 2013-siais tapo teisėju. Teisme jis kurį laiką nagrinėjo baudžiamąsias, paskui civilines bylas.
Teisėjai vėl pradeda bylinėtis dėl algų
Neseniai 25 Kauno apygardos teismo teisėjai padavė į teismą valstybę dėl per krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio. Teisėjai pareiškime nurodo, kad 2008-aisiais prasidėjus ekonominei krizei jų atlyginimai sumenko tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį.
Teisininkų teigimu, nors 2019-ųjų pirmąjį ketvirtį bazinis dydis buvo padidintas nuo 132,5 euro iki 173 eurų, tuo pat metu buvo pakeista mokestinė sistema – darbdavio mokėti mokesčiai perkelti darbuotojui.
Teisėjai priduria, kad apygardų teismų teisėjų atlyginimas be priedo už stažą 2008 metais prieš mokesčius buvo 2 440,85 euro, o pernai, įvertinus mokesčių reformą, sudarė 2 362 eurus.
„Taigi, nors atrodo, kad teisėjų atlyginimai per 13 metų laikotarpį padidėjo apie aštuonis procentus, realiai teisėjo atlyginimas vien dėl mokestinių pasikeitimų nominalia išraiška sumažėjo 3,2 procento“, – tvirtina teisininkai.
Teisėjai prašo Regionų apygardos administracinio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo tam tikros nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
„Įstatymas abstrakčiai įpareigoja tik įvertinti ir atsižvelgti į tam tikrus kriterijus (vidutinė metinė infliacija, minimali alga, vidutinė alga ir kt.), tačiau konkrečiai nenustato, kaip reikia įvertinti ir kokiu mastu atsižvelgti“, – nurodo pareiškėjai.
Į teisėjų atlyginimo problemą mėnesio pradžioje dėmesį atkreipė ir Teisėjų asociacijos valdyba. Ji išplatintame kreipimesi pareiškė, kad per maži atlyginimai kelia grėsmę jų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui bei ragino juos didinti.
Pasak asociacijos, šiuo metu egzistuojantis sisteminis nenuoseklumas ir „teisėjo profesijai keliamų reikalavimų ir tenkančios atsakomybės neatitinkantis atlyginimas riboja galimybę formuoti visuomenės lūkesčius atitinkantį teisėjų korpusą“.
Teismų optimizavimas kelią skinasi sunkiai
Balandį tuometinė prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė teigė, kad į 35 laisvas apylinkės teisėjų vietas pretenduoja tik 26 kandidatai.
Jos teigimu, neinvestuojant į valstybės tarnybą, į teismus, jų darbo kokybė ir profesionalumas neaugs.
„Vien tik entuziazmu ir prasme esame lygio išlaikyti nepavys. Ir tą puikiai atspindi paskutinio meto atrankos į laisvas vietas“, – kalbėjo patarėja.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad taip pat turi būti įgyvendinami „sisteminiai pokyčiai“: optimizuota teismų veikla, atsisakyta nebūdingų funkcijų, nustatyti objektyvūs teisėjų darbo krūvio rodikliai, išlyginti krūviai tarp tos pačios grandies teismų.
Regionuose mažėjant gyventojų, mažėja ir teismų darbo krūviai, todėl iki 2023-ųjų ketinta optimizuoti 11 teismų. Tačiau tokia reforma savivaldoje ir pačioje teismų bendruomenėje didelio palaikymo nesulaukė.
Dar labiau optimizavus Lietuvos teismų tinklą, atsisakius nereikalingų pastatų tikėtasi gautas ir sutaupytas lėšas skirti teisėjų algų kėlimui, panašų modelį prieš kurį laiką įgyvendino policija ir prokuratūra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga1
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu14
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
Sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 medžius: teks atlyginti per 11 tūkst. eurų žalą7
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. ...
-
Protesto akcijoje susirinkusieji solidarizavosi su M. Simanynu: „Trupink žiedus, o ne žandikaulius“7
Pirmadienį Nepriklausomybės aikštėje kelios dešimtys žmonių susirinko į protesto akciją, skirtą solidarizuotis su už prekyba kanapių produktais nuteistu Martynu Simanynu. ...
-
Vilniaus savivaldybės atstovas: šildymu turėtų pasirūpinti ir gyventojai2
Pirmadienį Vilniaus miestui pasekus kitų savivaldybių pavyzdžiu ir atnaujinus šildymo sezoną, sostinės savivaldybės atstovas sako, kad patys gyventojai turėtų spręsti, kada pradėti ar nutraukti šilumos tiekimą. ...
-
A. Avulis: nežinau, kaip pastatyti Nacionalinį stadioną už mažesnę kainą17
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako ir po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų vis dar tikintis, kad dėl projekto galima rasti susitarimą. Tačiau jis tikino jau pa...
-
Autistiško vaiko mama: nesulaukęs pagalbos sūnus mokykloje išspardė sieną, sulaužė akinius87
Kova su švietimo sistema – taip savo istoriją pristato sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą, auginanti moteris. Anot jos, nesulaukęs tinkamos pagalbos vaikas mokykloje išspardė sieną, sulaužė akinius, galiausiai teko keisti mok...
-
Reiškiant palaikymą Ukrainai Tuskulėnų parke pasėtos saulėgrąžos
Sekmadienį Vilniuje surengta Ukrainos palaikymo akcija, kurios metu pasėtos neoficialiu šalies simboliu tapusios saulėgrąžos. ...