Vilniaus taksi versle, prabėgus veik mėnesiui po taksi bendrovių vadovų areštų, beveik niekas nepasikeitė: kratų išvengusios bendrovės ir toliau, tikėtina, veda apgaulingą buhalteriją, o dalis taksistų svarsto pereiti dirbti į savivaldybės kuriamą taksi parką.

Privačioje taksi bendrovėje (pavadinimas žinomas – red. past.) dirbančio taksisto Algis (vardas ir pavardė žinomi – red. past.) portalas diena.lt teiravosi, ar taksi versle sostinėje nors kas nors pasikeitė?

– Tai, kad dalį sostinės taksi bendrovių valdė buvę „Vilniaus brigados“ nariai – nebuvo jokia paslaptis. Kitas gi valdo buvę „mentai“. Jei pirmuosius „susėmė“, tai antrųjų nė nepalietė, nors pas juos buhalterijoje – taip pat didžiulė netvarka, - trečiadienio rytą kalbėjo Algis.

– Jūs dirbate pas vieną iš tų buvusių „mentų“?

– Taip. Teko trumpai padirbėti ir vienoje bendrovėje, ten kur suėmė vadovus, ten vadovavo buvę „Vilniaus brigados“ nariai, tai buvo neįmanoma. Dirbti atėjau su savo mašina, ją „sudrožiau“, jie nedavė, siūlė nusipirkti kitą. Žodžiu, „bardakas“.Taksi konfederacijos prezidentas – taip pat „mentas“. Jo kol kas kažkodėl nejudina. Mačiau prieš kurį laiką laidą, kurioje jis tvirtino, kad moka darbuotojams atlyginimus. Meluoja. Visi meluoja.

–O nemoka?

–Aišku, kad ne. Taip pat ir čia, kur dirbu. Viskas – tik dėl akių. Aš, jei dirbu, sakykim, su bendrovės mašina, kasdien turiu sumokėti 100 litų jam (vadovui – red.past.) grynais, plius – nusipirkti kuro. Skaičiuojame: taigi viena diena darbo man kainuoja apie 150 litų. Jei aš dirbu 10-12 valandų per dieną. Tai skaičiuokite, kiek man reikia užsidirbti, kad pragyvenčiau. Man mažiausiai į dieną reikia susirinkti 250 litų.

-Kasdien mokate tuos šimtą litų už automobilį?

- Aš kiekvieną dieną neduodu, duodu kartą į savaitę. Šią savaitę dirbu su porininku, nes mano mašiną remontuoja. Tai jei su porininku, už penkias dienas reikia sumokėti 300 litų, kitaip tariant – į dieną po 60 litų. Jei dirbi vienas – 500 litų į savaitę.

– Duodamas tuos pinigus gaunate kokį nors dokumentą?

– Pasirašome sąsiuvinyje, kad tuos pinigus įteikėme, ir tiek. Algos, kurios „ant popieriaus" juokingos. Geriausiu atveju vienam 400 litų, kitam – 200 litų. Tai „Sodrai“ beveik nieko nesumoka. Visa, ką gauna, sau į kišenę pasiima. Štai mūsų savininkas tiems, kurie, jo požiūriu, daug žmonių veža per mėnesį, „surenka“ planą, sumoka 50 ar 100 litų atlyginimą.

Dėl vaizdo. Neturiu žodžių. Kai anksčiau dirbau normaliuose darbuose vairuotoju, nė neįsivaizdavau, kad čia taip bus. Darbas – pragaras. Žinoma, dieną naktį dirbant, galima uždirbti. Na, nebent esi viengungis, neturi šeimos, nenori išlipti iš taksi mašinos. Štai mano kaimynas, grįžęs iš Anglijos, atėjo dirbti taksistu niekada to darbo nedirbęs, įsidarbino „ant popieriaus“ už 200 litų. Jei dirbi labai daug ir sunkiai, užsidirbi. Tačiau – jokių socialinių garantijų.

–Tai išeitis – pereiti į savivaldybės kuriamą taksi parką?

– Jei viskas gerai jam klosis (A. Zuokui – red. past.), tai, man atrodo, anksčiau ar vėliau privataus taksi sostinėje visai neliks. Visi dirbs pas A. Zuoką. Juk ten dirbant bus socialinės garantijos. Jei mokės 1200 litų, tai jau bus socialinės garantijos, gali imti kokią nors  paskolą. Ten kol kas jie mašinų neturi, tai čia problema. Tu būsi įdarbintas normaliai, ne taip, kaip dabar, ant ketvirčio ar pusės etato. Dirbti tektų, kaip suprantu, 8 valandas. Dabar aš tiek atidirbu, ir pinigus atiduodu kitam. Jei vienu automobiliu dalinsis trys žmonės, o jis neges, neblogas variantas. Nemažai taksistų svarsto apie perėjimą ten dirbti. Be to, kaip suprantu, savivaldybė nori branginti taksi. Aišku, už šitas kainas (1,80 Lt už kilomentrą) vežioti žmones – tai grynų gryniausias absurdas.