Merės teigimu, savivaldybės gyventojams tai reiškia viena – planai išasfaltuoti kelius ir gatves, sutvarkyti senąją kelių infrastruktūrą ar tinkamai prižiūrėti žvyro dangos kelius, kad jie būtų patogūs ir saugūs – vėl nukeliami neapibrėžtam laikotarpiui.

„Vyriausybės sprendimas buvo priimtas vienašališkai, su savivaldybe nebuvo diskutuota. Tai yra Vilniaus rajono gyventojus diskriminuojantis sprendimas, dėl kurio neteksime maždaug 577 tūkst. eurų. Tai nesąžininga mūsų gyventojų atžvilgiu“, – apie Susisiekimo ministerijos iniciatyva priimtą sprendimą Vilniaus rajono savivaldybei nebetaikyti žiedinių savivaldybių prioritetosako  Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.

Savo sprendimu Vyriausybė išbraukė Vilniaus rajono savivaldybę iš žiedinių savivaldybių sąrašo, pagal kurį skiriamos papildomos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšos. „Tačiau kaip ir anksčiau, prie žiedinių savivaldybių lieka priskiriamos Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Alytaus rajono savivaldybės. O Vilniaus rajono savivaldybė, skirstant finansavimą, tampa nebe žiedine, nors juosia šalies sostinę ir aptarnauja didžiausius transporto srautus“, – savo pranešime pažymi Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Transporto infrastruktūra nebepateisina gyventojų lūkesčių

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teigimu, Vilniaus rajonas – vienas didžiausių šalies rajonų, kurio plotas sudaro 2 129 kv. km, gyventojų skaičius siekia per 107 tūkst. Vyksta sparti teritorijų urbanizacija. Kiekvienais metais vidutiniškai išduodama per 1 500 statybos leidimų (2020 m. išduota 1 700).

Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono gyventojų skaičius kasmet auga, jau 2013 metais buvo peržengta 100 tūkst. gyventojų riba.

„Sparčiai besivystančios gyvenvietės, kuriose nebuvo išvystytos infrastruktūros, išauga į kompaktiškus miestelius. Rajonas tampa poilsio vieta, žmonės čia noriai atvyksta pailsėti į paežeres, aplankyti žymių kultūrinių vietų. Per rajoną driekiasi tranzito keliai į pasienio zonas, kuriasi verslo įmonės. Šie faktoriai nulemia, kad didėja eismo intensyvumas, o esama rajono transporto infrastruktūra nebeužtikrina rajono ekonominės, socialinės plėtros, nebepateisina gyventojų lūkesčių“, – sakoma Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pranešime.

Esama rajono transporto infrastruktūra nebeužtikrina rajono ekonominės, socialinės plėtros, nebepateisina gyventojų lūkesčių.

M. Rekst teigimu, infrastruktūros plėtros poreikis didėja ir viršija savivaldybės finansines galimybes. „Nuolat gauname bendruomenių ir gyventojų prašymų dėl kelių, žvyrkelių, gatvių tvarkymo. Visada stengiamės išnaudoti kiekvieną progą papildomam finansavimui gauti, kai buvo paskelbtas paraiškų priėmimas dėl COVID-19 programos, teikėme paraiškas Susisiekimo ministerijai. Tik mūsų pastangų ir įdirbio dėka galime džiaugtis jau įgyvendintais projektais visose 23 rajono seniūnijose, bet daug darbų dar laukia, o tam reikia lėšų“, – sakė M. Rekst.

Savivaldybė: nepakankamai objektyviai įvertinamos rajono plėtros tendencijos

M. Rekst sako, kad pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo tvarkos aprašą Vilniaus rajono, kaip priemiestinio, plėtros tendencijos yra nepakankamai objektyviai įvertinamos.

Pagal aprašą savivaldybėms skiriama lėšų suma vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti bei prižiūrėti tokiu principu: pusė sumos – pagal savivaldybių teritorijose gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičių; pusė sumos – pagal savivaldybėms priklausančių kelių (gatvių) ilgį.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos  manymu, lemiamą reikšmę skirstant lėšas turi turėti eismo intensyvumas, kelių (gatvių) apkrova ir nusidėvėjimas, infrastruktūros plėtra bei demografiniai rodikliai, t. y. realus poreikis, kylantis dėl transporto priemonių srautų

Po tokio Vyriausybės akibrokšto būsime priversti su tarybos nariais svarstyti, kurių projektų atsisakyti.

„Kadangi Vilniaus rajonas yra priemiestinis ir juosia žiedu sostinę, tiek Vilniaus miesto, tiek rajono gyventojai naudojasi bendru vietinių kelių tinklu, kurį sudaro 2 538 km., iš jų su asfalto danga – apie 21 proc. visų kelių, likę keliai yra su žvyro ar grunto danga. Vilniaus rajono keliai ir gatvės yra vienos iš daugiausiai pravažiuojamų sunkiasvorėmis ir lengvosiomis transporto priemonėmis, o tai lemia greitesnį jų nusidėvėjimą“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Sprendimą prašys peržiūrėti

M. Rekst teigimu, dabartiniu metu seniūnijose vyksta išplėstinės seniūnaičių sueigos, kurių metu svarstomi ir planuojami 2021 metų kelių ir gatvių tvarkymo darbai. Akivaizdu, anot jos, kad KPPP lėšų sumažinimas ženkliai koreguos seniūnijų veiklos planus, neigiamai paveiks bendruomenių požiūrį į šalyje vykstančius neapgalvotus procesus.

Vilniaus rajono savivaldybės merė sako, kad teks koreguoti savivaldybės strateginiame plane numatytus ir šiems metams suplanuotus tęstinius kelių tvarkymo projektus. Gavus mažesnį finansavimą, greičiausiai sulėtės arba visiškai sustos, anot jos,  sodininkų bendrijų tranzitinių kelių priemiestinėse seniūnijose priėmimas į savivaldybės balansą ir kiti darbai.

„Po tokio Vyriausybės akibrokšto būsime priversti su tarybos nariais svarstyti, kurių projektų atsisakyti. Tokiu sprendimu savivaldybė su didžiausiu šalyje vietinių kelių tinklu Vyriausybės paliekama be atitinkamo finansavimo, o gyventojų pelnyti lūkesčiai liks neišpildyti“, – sakė merė M. Rekst ir pridūrė, kad savivaldybė dės pastangas, kad šis sprendimas būtų peržiūrėtas.