Įvykdžius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovaciją bei plėtrą, kitąmet 100 tūkst. žmonių pasieks geresnės kokybės vanduo, 58 tūkst. žmonių turės galimybę prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos.

Gaus kokybiškesnį vandenį

Įgyvendinus numatytus „Vilniaus vandenų“ artimiausius veiklos ir plėtros planus, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės ir Lazdynėlių gyventojus pasieks dar geresnės kokybės vanduo. Vandens gerinimo įrenginių statyba Bukčiuose numatyta dar šiais metais.

„Bukčiuose yra mūsų vandentiekio stotis, bet ten esantys įrenginiai pasenę. Dabar vykdomas projektas tam, kad būtų galima juos rekonstruoti ir pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius. Šiandien Karoliniškių, Viršuliškių ir Lazdynų gyventojams tiekiamas vanduo yra saugus ir tinkamas vartoti, tačiau norisi, kad jis būtų dar kokybiškesnis“, – teigė bendrovės „Vilniaus vandenys“ plėtros ir pardavimo direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas.

Centralizuotos sistemos nauda

Naudojantis 2007–2013 m. ES struktūrine parama Vilniaus mieste vykdomi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimo bei plėtros projektai. Jų tikslas – didinti centralizuoto geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, užtikrinti paslaugų kokybę Vilniaus miesto gyventojams.

„Visų pirma, įgyvendinus projektus, gyventojai turės geros kokybės vandenį. Tai vienas pagrindinių akcentų, dėl ko žmones raginame jungtis prie naujai nutiestų tinklų. Kol kas centralizuotai tiekiamo vandens neturintys žmonės juo apsirūpina įvairiais kitais būdais – kas turi gręžinį, kas šulinį ir panašiai“, – teigė L. Didrikas.

Pasak jo, neliks ir nuotekų šalinimo rūpesčių. Dabar šią problemą žmonės sprendžia kitais būdais, pavyzdžiui, leidžia nuotekas į duobę ar specialias talpas ir pasirūpina jų periodišku išvežimu. Tik derėtų nepamiršti, kad visas nuotekų tvarkymas turi atitikti keliamus aplinkosaugos reikalavimus.

Tikisi žmonių supratingumo

Dalis minėtų projektų jau įgyvendinti arba šiuo metu tebevykdomi Vilniaus mieste, Grigiškėse, Salininkuose, Kairėnuose ir Galgiuose, Buivydiškėse, Avižieniuose, Naujojoje Vilnioje ir Kairėnuose, Antaviliuose, Daniliškėse, Šeškinės sodų bendrijoje, „Jurgino“ sodų bendrijoje, Gineitiškėse, Trakų Vokėje ir Pavilnyje.

„Labai džiaugiamės, kad šie projektai vykdomi, jų nauda visapusiška. Pirmiausia – finansinė. Pavilnio gyventojai turėjo nuotekų surinkimo šulinius, iš kurių nuotekas reikia išvežti kas mėnesį. Mokestis už 10 kub. metrų – apie 250 litų kiekvieną mėnesį. O prisijungusiems prie centrinės nuotekų sistemos apskaita vykdoma nuo sunaudoto vandens kiekio, mano manymu, šeimai tai kainuotų daugiausia apie 60 litų. Tai reiškia, kad pagerės ir žmonių gyvenimo kokybė“, – apie Pavilnyje praėjusiais metais vykdytą ir šiemet tęsiamą projektą kalbėjo Pavilnio bendruomenės pirmininkė Snieguolė Bezarienė.

Taip pat svarbus ir aplinkosaugos aspektas. Nuo senų laikų žmonės įpratę nuotekas pilti už tvoros, nesvarbu, kad ten kaimyno sklypas ar greta yra geriamojo vandens gręžinys, kaip sakė S.Bezarienė.

„Tikiuosi, žmonės ir patys geranoriškai jungsis prie centralizuotos sistemos, pastebės bei supras jos pranašumus“, – vylėsi Pavilnio bendruomenės pirmininkė.

Panašius akcentus įvardijo ir Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka. Kalbėdamas apie prieš porą metų Balsiuose įgyvendinto projekto naudą, R.Micka teigė, kad sumažėjo tarša, vandentiekis išsprendė didelį kiekį geležies turinčio vandens problemą.

„Nebereikia sukti galvos ir dėl nuotekų – kviesti nemalonius kvapus skleidžiančių siurblinių, kurios kainuoja gerokai brangiau“, – sakė R. Micka.

Jau įgyvendintų projektų patirtis rodo, kad vykdoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacija bei plėtra išsprendžia dvi svarbias žmonių gyvenimo problemas – pagerina geriamojo vandens kokybę ir panaikina nuotekų šalinimo rūpesčius. To rezultatas – geresnė gyvenimo kokybė, švaresnė gamta ir mus supanti aplinka.