Vilniaus gatvėse – puantai ir balerinų šypsenos

Ką Vilniaus gatvėse veikia profesionalios balerinos? Galbūt taip jos miestiečius kviečia į teatrą? Gal sostinėje vėl kuriamas kino filmas ar reklaminis vaizdelis? O gal jaunosios balerinos surengė protesto akciją ar šokdamos praeiviams atlieka bausmę už prastą pasirodymą didžiojoje scenoje?

Tokie klausimai galėjo kirbėti vilniečių galvose, išvydus Gedimino prospekte, Pilies ir Vokiečių gatvėse išraiškingus judesius atliekančias balerinas. Atsakymas – netikėtas. Viešas balerinų pasirodymas – tai tarsi įvadas į kur kas rimtesnius išbandymus, laukiančius merginų liepą. Būtent tada prasidės talentingiausių baleto šokėjų atranka, lemsianti, kam nusišypsos laimė rugsėjį įsilieti į Maskvos Didžiojo teatro trupę, Lietuvos publikai pristatysiančią baletą „Korsaras“.

Vienoje scenoje šokti su ryškiausiomis Maskvos baleto žvaigždėmis galimybė bus suteikta 14-ai talentingiausių Lietuvos vaikų ir 16-kai perspektyviausių Lietuvos baleto šokėjų.

Kaip šoks atrinkti baleto šokėjai šio meno gerbėjai išvys rugsėjo 19-20 dienomis, kai Lietuvos operos ir baleto teatre bus pristatytas „Korsaras“.

„Norėjome į šį spektaklį įlieti lietuviško kraujo, todėl derėjomės su teatru dėl galimybės jame pasirodyti ir mūsų artistams. Galiausiai Maskvos Didysis teatras tarė „taip“, - pasakojo teatro gastroles Lietuvoje organizuojančios ŪBIG Komunikacijos departamento direktorius Remigijus Jurgelaitis.

Akcija gatvėje, pasak jo, tai siekis su „Korsaro“ fragmentais supažindinti masinę publiką, mat bilietų į spektaklį visiems neužteks – jie buvo išgraibstyti per savaitę.

Susitarus dėl antro „Korsaro“ parodymo Vilniuje, trečiadienį pradėti platinti papildomi 700 bilietų. Manoma, kad per dvi spektaklio dienas jį pamatys apie 2100 žiūrovų.      

„Korsaras“ – brangiausias pastatymas Maskvos Didžiojo teatro istorijoje, kainavęs apie 4 mln. litų. Atvežti dekoracijoms į Vilnių prireiks šešių vilkikų, o artistai per tris spektaklio valandas dėvės net 6 tūkst. kostiumų.

„Korsarą“ į Vilnių atveža ŪBIG. Jos prezidentas Vladimiras Romanovas taip siekia įprasminti Vilniaus kaip Europos kultūros sostinės metus ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą.