Vilniaus bankrotas atidėtas. Ar ilgam?

Viršijo visus limitus

Jei vertintume ne tik skolą kredito įstaigoms, bet ir einamąsias skolas už paslaugas, skola jau sudarytų 121 proc. metinio savivaldybės biudžeto (net jei savivaldybės taryba artimiausiu metu ir patikslins biudžetą, ji pridės tik dar keliolika milijonų litų – pajamos sieks 1,037 mlrd. litų). Taigi, Seimo pernai Vilniui patvirtintas leistinas 120 proc. skolos limitas spalio 1-ąją realiai jau buvo viršytas mažiausiai 1 proc., bet problemų tai kažkodėl niekam nesukėlė.

Anokia čia problema, jei leistinos skolos ribą visad galima kilstelėti. Prieš kelias dienas Vyriausybės Seimui pateiktame 2014 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte skolinimosi limitą Vilniui jau siūloma didinti iki 135 proc. metinių pajamų. Taigi, "bedugnė", t. y. galima Vilniaus bankroto grėsmė, vėl bus nustumta vėlesniems laikams, o sostinei toliau skolintis uždegama žalia šviesa. Aišku, yra ir apribojimų – kaip ir ankstesniais metais, nurodoma, kad skolintis Vilnius galės tik iki 2013 m. pabaigos susidariusioms skoloms grąžinti bei investiciniams projektams.

Kupra: iš viso Vilniaus savivaldybė spalio 1 d. už paslaugas savivaldybės valdomoms įmonėms ir kitiems kreditoriams buvo skolinga 426,5 mln. litų.

Savi gali ir palaukti?

Ne geresnė situacija ir su einamosiomis skolomis įvairioms įmonėms – iš viso Vilniaus savivaldybė spalio 1 d. už paslaugas savivaldybės valdomoms įmonėms ir kitiems kreditoriams buvo skolinga 426,5 mln. litų.

Didžiausia šių skolų dalis – net 127,4 mln. litų – pradelstos daugiau nei 3 mėnesius. Iš 426,5 mln. litų sumos tiesiogiai pavaldžioms įstaigoms savivaldybė buvo skolinga 210 mln. litų – 23,5 mln. sudarė darbo užmokestis, 16 mln. litų siekė Valstybinei mokesčių inspekcijai negrąžintas gyventojų pajamų mokestis. Nors šildymo sezonas dar tik prasidėjo, savivaldybės pečius slegia ir iš paskos besivelkanti milžiniška skola už šildymą – kartu su trumpalaikėmis skolomis ji iš viso spalio 1 d. siekė 83,5 mln. litų (ilgalaikė skola – 45,6 mln. litų). Sutapimas – šildymo paslaugas Vilniuje teikianti "Vilniaus energija" apyvartinėms lėšoms prieš kelias dienas buvo priversta pasiskolinti beveik tokią pačią – 80 mln. litų – sumą. "Vilniaus energijos" atstovas Nerijus Mikalajūnas patvirtino, jog kredito prireikė iš dalies ir dėl to, kad neatgaunami pinigai iš Vilniaus savivaldybės. Tačiau jis "Vilniaus dienai" tvirtino, jog, nepaisant problemų, šildymo savivaldybės įstaigoms išjungti tikrai neplanuojama.

Remiantis dokumentais, savo įmonei "Susisiekimo paslaugos" savivaldybė skolinga 46 mln. litų, Vilniaus vystymo kompanijai – beveik 30 mln. litų, bendrovei "Grinda" – apie 28 mln. litų, Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklams – 8 mln. litų, "Vilniaus planui" – beveik 3 mln. litų. Vieną 5,2 mln. litų skolą Vilniaus šilumos tinklams savivaldybė numačiusi grąžinti jau šių metų pabaigoje, tačiau, be jos, nurodoma dar 4 mln. litų skola, taigi iš viso – 9 mln. litų.

Beje, patys savivaldybės valdomų įmonių vadovai ne itin linkę šnekėti apie savivaldybės skolas jiems ir didesnių problemų nemato.

Iš savivaldybei nepriklausančių įmonių didžiausia skola siekia bendrovei "Fegda" (31 mln. litų). Tiesa, nurodoma, kad ši skola – ne savivaldybės. Miesto skola bendrovei "Economus" siekia beveik 6 mln. litų. Likusiems privatiems paslaugų teikėjams savivaldybė skolinga nuo 0,5 iki 3 mln. litų.


KOMENTARAS

Rimantas Rudzkis
Profesorius, finansų analitikas, premjero visuomeninis patarėjas

Vertinimas čia gali būti tik trivialus – tikrai blogai, kad Vilniaus valdžia taip neatsakingai skolinasi, ir tikrai to neatsakingo lėšų švaistymo pavyzdžių pilna.

Prisimenant, kiek kainavo pakeisti grindinį, kuris buvo visiškai geras ir kurį keisti buvo didžiausias absurdas, sakyčiau, vien tai sudaro kokį 15 proc. Vilniaus skolos.

Esamos Vilniaus valdžios, turiu omenyje pirmiausia miesto merą Artūrą Zuoką, finansinis elgesys nepateisinamas. Šis žmogus turi pakankamai gerų, įdomių idėjų, pakankamai energijos, bet jo stiprioji vieta tikrai nėra finansinė disciplina.

Vilniaus savivaldybės politika buvo ir yra žemiau kritinės ribos. Jei žiūrėsime ir į kai kuriuos dabartinius politikų planus, pavyzdžiui, Vilniaus metro, – reikia visiškai neturėti sveiko proto, kad būtų kalbama ir kalbama apie tokius dalykus. Nesigilinant į detales, tai parodo, kaip pas mus neįprasta kruopščiai skaičiuoti finansus. Antra, ką dabar daryti? Galiu pasakyti tik tai, kad be Vyriausybės paramos išsikapstyti čia niekaip nepavyks. Vyriausybė galėtų gelbėti suteikdama paskolų garantijas. Nes savivaldybė pasistatė finansinę piramidę: kada jau skolinama po 9 proc., tai yra tiesus kelias į pražūtį. Čia kažkas panašaus darosi kaip su ES – kai Graikija nebegali skolintis, stipresnės valstybės gelbsti. Pasaulyje visada rasime ir teigiamų, ir visiškai kvailo valdymo pavyzdžių, kaip Detroitas. Tų pačių demokratijos problemų yra visur: kai vietos valdžia rūpinasi tik tuo, kaip būti perrinktai, kai planuojama 2–3 metus į priekį, prasideda savotiškas balsų pirkimas, nežiūrint, kas bus toliau. Horizontas – iki kitų rinkimų. Nes jei pradėsiu veržti diržus, pradėsiu nebefinansuoti įvairių numatytų socialinių ir kitų programų, rinkėjai nuo manęs nusigręš. Tai tuomet pasiimi paskolą ir finansuoji.

Vyriausybės pagalbos reikėtų, taip, bet reikėtų ir globalesnių sprendimų, kad tokia istorija nepasikartotų. Jei nepavyksta išsisukti net tokiam miestui kaip Vilnius, gal tuomet Vyriausybė turi turėti didesnius įgaliojimus kištis į priimamus sprendimus? Kaip ir ES situacijoje – jei Graikija negali išsisukti be Vokietijos paramos, gal reikia didesnio integracijos laipsnio, t. y. galimybės kontroliuoti biudžetą? Lygiai tas pats ir Lietuvoje: taip, įstatymuose yra numatyta galimybė aukštesnei valdžiai visiškai perimti savivaldybės valdymą, bet tai būtų kraštutinė priemonė.

Aš manau, kad reikėtų elgtis kiek kitaip, – reikia didesnės galimybės kištis į biudžeto sudarymą. Gal tiesiog centriniai kontroliuojantys organai, jei mieste nevykdomi kai kurie reikalavimai, galėtų blokuoti kai kurias išlaidų eilutes. Arba jei vykdomi finansinės drausmės pažeidimai, galbūt jie galėtų turėti galimybę nušalinti už tai atsakingus vadovus, t. y. nebūtinai perimti valdžią, bet nušalinti vieną asmenį.

Apskritai, jei Vyriausybė nebūtų kišusis, būtų palikusi situaciją, kokia ji dabar yra, Vilnius jau būtų bankrutavęs, bankai jau nebebūtų skolinę. Dėl to ir skolina, kad tikisi, jog savivaldybė nebus palikta.

Vyriausybės sprendimas didinti skolos limitą Vilniui yra tik problemos stūmimas į ateitį. O stumti jos į ateitį nereikėtų, bet reikėtų kuo anksčiau tai spręsti, pasikartosiu – ir teikiant garantijas, ir tikrai kišantis į išlaidų struktūras, ir nebeleisti svaičioti apie jokius fantastinius projektus, kol nebus stabilizuoti sostinės finansai. Bankroto, manau, išvengti pavyks, nes bankrutuoti Vilniui neleis Vyriausybė. Bet kad tai dar ilgai bus galvos skausmas Lietuvai, aš tuo neabejoju.

 

Artūras Zuokas
Vilniaus miesto meras

Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu slegiama daugiau nei 1,2 mlrd. litų skolos. Miestas patyrė 18 mln. litų nuostolį dėl NT mokesčio įstatymo pakeitimų. Viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios Vilniaus miesto skolos smarkiai didėjo 2007–2010 m., buvo netinkamas Vyriausybės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų planavimas. Vilniuje liekanti GPM dalis 2013 m. tesiekia 42 proc., o kitiems Lietuvos miestams liekanti ten surenkama GPM dalis kur kas didesnė – Kaune ir Klaipėdoje ji yra per 85 proc., t. y., kalbant faktais, 2013 m. vilniečių indėlis į valstybės iždą 25 kartus didesnis nei Kauno ir 22 kartus didesnis nei Klaipėdos gyventojų.

Vilniaus biudžeto deficitas 2008–2012 m. vidutiniškai per metus siekė 120–175 mln. litų. Šiemet jis gerokai mažesnis ir siekia 85 mln. litų.

Vyriausybė siūlo Seimui nuo kitų metų padidinti GPM atskaitymus Vilniaus savivaldybei nuo 42 iki 48 proc. Tai leis šiek tiek sumažinti miesto skolas – iš padidėjusios GPM dalies joms bus skiriama 101,73 mln. litų.

Savivaldybė yra numačiusi kompleksą priemonių, kurios yra skirtos biudžeto deficitui mažinti ir kredito įstaigų pasitikėjimui atgauti.

Nuo 2014 m. bus taikomas 2,5 proc. NT mokesčio tarifas apleistiems pastatams. Nuo 2014 m. Vilniuje NT mokestis padidintas nuo 0,8 iki 1,0 proc.

Planuojama, kad už žemės sklypų, kur yra patalpos ir (ar) statiniai, kurie nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti ar neprižiūrimi, nuomą ar naudojimą būtų taikomas 3 proc. mokesčio tarifas nuo žemės vertės, nustatytos pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius. Šiuo metu galioja 0,1–0,3 proc. mokesčio tarifai.

Prognozuojamas žemės mokesčio surinkimas 2014 m. padidėtų 7,3 mln. litų. NT mokesčio surinkimas 2014 m. siektų 110,4 mln. litų. Viešojo transporto optimizacija ir pertvarkymas leis sutaupyti kasmet apie 20 mln. litų.

Didžiųjų Lietuvos bankų ekspertų teigimu, finansines Vilniaus problemas išspręstų iki 60 proc. padidinta Vilniaus mieste liekanti GPM dalis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Valius

Valius portretas
Gelbėdamas savo finansus, p. Zuokas taikosi į gyventojų pajamų mokestį. O iš kur tos gyventojų pajamos, jeigu didžioji dalis Vilniuje buvusios pramonės merdi (staklių gamyba, plastmasės, elektronika).

Valius

Valius portretas
Gelbėdamas savo finansus, p. Zuokas taikosi į gyventojų pajamų mokestį. O iš kur tos gyventojų pajamos, jeigu didžioji dalis Vilniuje buvusios pramonės merdi (staklių gamyba, plastmasės, elektronika).
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių