Lietuvoje veikiantiems bankams nusprendus nebeskolinti Vilniaus savivaldybei, gelbėjimo šiaudą metė nauji skolintojai iš Suomijos ir privertė užstatyti net savivaldybės dangoraižį. Tačiau ekspertai tvirtina, kad bankroto Vilniaus savivaldybė gali neišvengti jau kitąmet, jei tik į miesto valdymą neįsikiš Vyriausybė.
Įkeitė savivaldybės pastatą
Laikai, kai buvo spėliojama, kada Vilniaus skola peržengs milijardą litų, gali būti prisimenami su šypsena. Šiuo metu Vilniaus skola bankams bei įmonėms jau siekia 1,293 mlrd. litų. Nuotaikos taip pat nekokios – savivaldybei pasiskolinti pinigų investicijoms iš esmės nepavyksta jau nuo rugpjūčio. Tačiau gelbėti miestą, ar, tiksliau, atidėti liūdną bankroto scenarijų pasisiūlė vos prieš pusmetį, kovo 26 d., veiklą Lietuvoje pradėjęs suomių bankas "Pohjola Bank plc".
Tuo metu pranešta, kad bankas atidarė savo filialą Lietuvoje ir verslo klientams "teiks mokėjimų ir likvidumo valdymo, lizingo, apyvartos lėšų ir investicijų finansavimo" paslaugas. Tik spalio 9-ąją "Pohjola" tapo bankų asociacijos nariu – tuo metu jis jau buvo laimėjęs savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos skelbtą apie 58 mln. litų paskolos konkursą, tik paskolai (kadangi teko įkeisti savivaldybės turtą) dar nebuvo pritarusi Vilniaus taryba. Iškalbingas faktas – šis bankas buvo ir vienintelis pratęsto konkurso dalyvis, taigi, ir vienintelė Vilniaus savivaldybės viltis. Nes vienintelė kredito įstaiga, šiemet sutikusi skolinti pinigų (be to, su gana palankia 3,55 proc. palūkanų marža), buvo DNB bankas. Tik vietoj prašytų daugiau nei 50 mln. pažadėjo vos 2,36 mln. litų.
Taigi, rasta išeitis – bankams pasiūlyta užstatyti Vilniaus vystymo kompanijos valdomą savivaldybės dangoraižį Konstitucijos prospekte, o miesto savivaldybės taryba spalio 16 d. pritarė šiam veiksmui. "Pohjola", atsižvelgiant į skelbto konkurso dokumentus, iš viso už įkeistą dangoraižį turėtų paskolinti 51,7 mln. litų, tad savivaldybės nemokumo problemos bus kuriam laikui atidėtos, o planuotos investicijos į darželio Santariškėse statybą, Antakalnio ligoninės ir kelių mokyklų renovacija bus pradėtos įgyvendinti.
Palūkanos – kaip greitųjų kreditų
Beje, 2012-aisiais savivaldybei iš trijų bankų – tuomet dar veikusio Ūkio banko, Šiaulių banko ir DNB – taip pat pavyko pasiskolinti tik menką dalį iš pageidautos 130 mln. litų sumos ankstesnėms paskoloms refinansuoti. Iš viso – 29 mln. litų, tačiau ir tai – žvėriškomis sąlygomis: Šiaulių bankas 16,8 mln. dydžio paskolą perėmė su 9,35 proc. palūkanomis, Ūkio bankas – 6,6 mln. litų net su 9,85 proc. palūkanomis, tik mažiausią sumą refinansuoti sutikęs DNB nuleido palūkanų maržą iki 4,26 proc. Šis bankas lapkričio viduryje metė dar vieną gelbėjimo ratą – sutiko refinansuoti dar 12,2 mln. litų paskolų. Ūkio banko paskolos dalis po bankroto perėjo dalį jo įsipareigojimų ir turto perėmusiam Šiaulių bankui.
Savivaldybė šiuo metu vis dar bando ir pati, ne per savo valdomas įmones, pasiskolinti 30,8 mln. litų paskoloms refinansuoti, tačiau kol kas – nesėkmingai: pirmoji vokų atplėšimo data buvo numatyta spalio 10 d., bet pasiūlymų terminas pratęstas iki lapkričio 15 d.
Pasitikėjimą jau prarado
"Vilniaus dienos" kalbintų didžiausių Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų atstovai pripažino, jog didelio noro refinansuoti daugiau Vilniaus savivaldybės paskolų artimiausiu metu nereikš. Tai patvirtino net ir šiemet Vilniaus savivaldybę gelbėję bankai – esą pasiekta jau kritinė suteiktų paskolų riba. Finansų analitikas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pripažino, kad sprendimų Vilniui reikia jau artimiausiais mėnesiais, priešingu atveju scenarijus gali būti gan liūdnas.
"Nelaikyčiau Vilniaus savivaldybės beviltiška, bet tam reikalingos dvi prielaidos. Pirmiausia tai, kad išlaidos neviršytų pajamų taip smarkai, kad tas atotrūkis mažėtų. Antra – kad ateityje pavyktų išspręsti problemą dėl gyventojų pajamų mokesčio procento, kurį savivaldybė gauna iš valstybės biudžeto. Jei bent vienos iš tų sąlygų nebus, bijau, kad toliau išliks tokia finansų valdymo įtampa, kuri, deja, neleis kreditoriams patikliai žiūrėti į savivaldybės finansinę būklę. Kalbant apie nenorą refinansuoti paskolas – greičiausiai yra paskolų pozicijos, kurios jau suteiktos ir šiuo etapu jų nenorima didinti", – sakė G.Nausėda.
Tai, kad "Pohjola Bank plc" sutiko suteikti paskolą, G.Nausėdos nenustebino. Anot jo, natūralu, jog nauji rinkos dalyviai, pradėdami nuo nulio ir siekdami užsiimti geresnes pozicijas, ieško klientų, net jei jie yra rizikingesni. Jis neatmetė, kad Vilniumi gali susidomėti ir kitos iki šiol Lietuvoje nefigūravusios kredito įstaigos.
Eilėje – dešimtis bankų
Beje, bendros skolos kredito įstaigoms (įskaitant ir savivaldybės įmonių vardu imtas bei vienos kitai perleidžiamas skolas, skolų refinansavimo sutartis, tačiau atmetant Finansų ministerijos suteiktas trumpalaikes paskolas) siekia 866 mln. litų. Spalio 1-osios duomenimis, savivaldybei jau kitąmet teks atiduoti 42,6 mln. litų paskolų bei palūkanų. Tai – tik juokas, palyginti su tuo, kas laukia 2014-aisias, kai kreditoriams teks grąžinti 244 mln. litų. Tiesa, visada lieka vilties, kad šias paskolas refinansuos nauji kreditoriai, tad jų grąžinimas greičiausiai būtų nukeltas vėlesniems metams. Taigi, bankroto vėl būtų išvengta. Tačiau mažėjant bankų pasitikėjimui palūkanos ir jų marža, be abejo, toliau augtų.
Didžiausi savivaldybės gelbėtojai iš Lietuvoje ir užsienyje veikiančių komercinių bankų šiuo metu – DNB bankas (167 mln. litų), Šiaurės investicijų bankas (166 mln. litų), Šiaulių bankas (159 mln. litų), SEB (96 mln. litų), bankrutavęs "Snoras" (90 mln. litų), "Nordea" (47 mln. litų), "Uni Credit Bank" (37 mln. litų). Eilėje laukia ir dar keli smulkesni kreditoriai.
Viršijo visus limitus
Jei vertintume ne tik skolą kredito įstaigoms, bet ir einamąsias skolas už paslaugas, skola jau sudarytų 121 proc. metinio savivaldybės biudžeto (net jei savivaldybės taryba artimiausiu metu ir patikslins biudžetą, ji pridės tik dar keliolika milijonų litų – pajamos sieks 1,037 mlrd. litų). Taigi, Seimo pernai Vilniui patvirtintas leistinas 120 proc. skolos limitas spalio 1-ąją realiai jau buvo viršytas mažiausiai 1 proc., bet problemų tai kažkodėl niekam nesukėlė.
Anokia čia problema, jei leistinos skolos ribą visad galima kilstelėti. Prieš kelias dienas Vyriausybės Seimui pateiktame 2014 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte skolinimosi limitą Vilniui jau siūloma didinti iki 135 proc. metinių pajamų. Taigi, "bedugnė", t. y. galima Vilniaus bankroto grėsmė, vėl bus nustumta vėlesniems laikams, o sostinei toliau skolintis uždegama žalia šviesa. Aišku, yra ir apribojimų – kaip ir ankstesniais metais, nurodoma, kad skolintis Vilnius galės tik iki 2013 m. pabaigos susidariusioms skoloms grąžinti bei investiciniams projektams.
Kupra: iš viso Vilniaus savivaldybė spalio 1 d. už paslaugas savivaldybės valdomoms įmonėms ir kitiems kreditoriams buvo skolinga 426,5 mln. litų.
Savi gali ir palaukti?
Ne geresnė situacija ir su einamosiomis skolomis įvairioms įmonėms – iš viso Vilniaus savivaldybė spalio 1 d. už paslaugas savivaldybės valdomoms įmonėms ir kitiems kreditoriams buvo skolinga 426,5 mln. litų.
Didžiausia šių skolų dalis – net 127,4 mln. litų – pradelstos daugiau nei 3 mėnesius. Iš 426,5 mln. litų sumos tiesiogiai pavaldžioms įstaigoms savivaldybė buvo skolinga 210 mln. litų – 23,5 mln. sudarė darbo užmokestis, 16 mln. litų siekė Valstybinei mokesčių inspekcijai negrąžintas gyventojų pajamų mokestis. Nors šildymo sezonas dar tik prasidėjo, savivaldybės pečius slegia ir iš paskos besivelkanti milžiniška skola už šildymą – kartu su trumpalaikėmis skolomis ji iš viso spalio 1 d. siekė 83,5 mln. litų (ilgalaikė skola – 45,6 mln. litų). Sutapimas – šildymo paslaugas Vilniuje teikianti "Vilniaus energija" apyvartinėms lėšoms prieš kelias dienas buvo priversta pasiskolinti beveik tokią pačią – 80 mln. litų – sumą. "Vilniaus energijos" atstovas Nerijus Mikalajūnas patvirtino, jog kredito prireikė iš dalies ir dėl to, kad neatgaunami pinigai iš Vilniaus savivaldybės. Tačiau jis "Vilniaus dienai" tvirtino, jog, nepaisant problemų, šildymo savivaldybės įstaigoms išjungti tikrai neplanuojama.
Remiantis dokumentais, savo įmonei "Susisiekimo paslaugos" savivaldybė skolinga 46 mln. litų, Vilniaus vystymo kompanijai – beveik 30 mln. litų, bendrovei "Grinda" – apie 28 mln. litų, Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklams – 8 mln. litų, "Vilniaus planui" – beveik 3 mln. litų. Vieną 5,2 mln. litų skolą Vilniaus šilumos tinklams savivaldybė numačiusi grąžinti jau šių metų pabaigoje, tačiau, be jos, nurodoma dar 4 mln. litų skola, taigi iš viso – 9 mln. litų.
Beje, patys savivaldybės valdomų įmonių vadovai ne itin linkę šnekėti apie savivaldybės skolas jiems ir didesnių problemų nemato.
Iš savivaldybei nepriklausančių įmonių didžiausia skola siekia bendrovei "Fegda" (31 mln. litų). Tiesa, nurodoma, kad ši skola – ne savivaldybės. Miesto skola bendrovei "Economus" siekia beveik 6 mln. litų. Likusiems privatiems paslaugų teikėjams savivaldybė skolinga nuo 0,5 iki 3 mln. litų.
KOMENTARAS
Rimantas Rudzkis
Profesorius, finansų analitikas, premjero visuomeninis patarėjas
Vertinimas čia gali būti tik trivialus – tikrai blogai, kad Vilniaus valdžia taip neatsakingai skolinasi, ir tikrai to neatsakingo lėšų švaistymo pavyzdžių pilna.
Prisimenant, kiek kainavo pakeisti grindinį, kuris buvo visiškai geras ir kurį keisti buvo didžiausias absurdas, sakyčiau, vien tai sudaro kokį 15 proc. Vilniaus skolos.
Esamos Vilniaus valdžios, turiu omenyje pirmiausia miesto merą Artūrą Zuoką, finansinis elgesys nepateisinamas. Šis žmogus turi pakankamai gerų, įdomių idėjų, pakankamai energijos, bet jo stiprioji vieta tikrai nėra finansinė disciplina.
Vilniaus savivaldybės politika buvo ir yra žemiau kritinės ribos. Jei žiūrėsime ir į kai kuriuos dabartinius politikų planus, pavyzdžiui, Vilniaus metro, – reikia visiškai neturėti sveiko proto, kad būtų kalbama ir kalbama apie tokius dalykus. Nesigilinant į detales, tai parodo, kaip pas mus neįprasta kruopščiai skaičiuoti finansus. Antra, ką dabar daryti? Galiu pasakyti tik tai, kad be Vyriausybės paramos išsikapstyti čia niekaip nepavyks. Vyriausybė galėtų gelbėti suteikdama paskolų garantijas. Nes savivaldybė pasistatė finansinę piramidę: kada jau skolinama po 9 proc., tai yra tiesus kelias į pražūtį. Čia kažkas panašaus darosi kaip su ES – kai Graikija nebegali skolintis, stipresnės valstybės gelbsti. Pasaulyje visada rasime ir teigiamų, ir visiškai kvailo valdymo pavyzdžių, kaip Detroitas. Tų pačių demokratijos problemų yra visur: kai vietos valdžia rūpinasi tik tuo, kaip būti perrinktai, kai planuojama 2–3 metus į priekį, prasideda savotiškas balsų pirkimas, nežiūrint, kas bus toliau. Horizontas – iki kitų rinkimų. Nes jei pradėsiu veržti diržus, pradėsiu nebefinansuoti įvairių numatytų socialinių ir kitų programų, rinkėjai nuo manęs nusigręš. Tai tuomet pasiimi paskolą ir finansuoji.
Vyriausybės pagalbos reikėtų, taip, bet reikėtų ir globalesnių sprendimų, kad tokia istorija nepasikartotų. Jei nepavyksta išsisukti net tokiam miestui kaip Vilnius, gal tuomet Vyriausybė turi turėti didesnius įgaliojimus kištis į priimamus sprendimus? Kaip ir ES situacijoje – jei Graikija negali išsisukti be Vokietijos paramos, gal reikia didesnio integracijos laipsnio, t. y. galimybės kontroliuoti biudžetą? Lygiai tas pats ir Lietuvoje: taip, įstatymuose yra numatyta galimybė aukštesnei valdžiai visiškai perimti savivaldybės valdymą, bet tai būtų kraštutinė priemonė.
Aš manau, kad reikėtų elgtis kiek kitaip, – reikia didesnės galimybės kištis į biudžeto sudarymą. Gal tiesiog centriniai kontroliuojantys organai, jei mieste nevykdomi kai kurie reikalavimai, galėtų blokuoti kai kurias išlaidų eilutes. Arba jei vykdomi finansinės drausmės pažeidimai, galbūt jie galėtų turėti galimybę nušalinti už tai atsakingus vadovus, t. y. nebūtinai perimti valdžią, bet nušalinti vieną asmenį.
Apskritai, jei Vyriausybė nebūtų kišusis, būtų palikusi situaciją, kokia ji dabar yra, Vilnius jau būtų bankrutavęs, bankai jau nebebūtų skolinę. Dėl to ir skolina, kad tikisi, jog savivaldybė nebus palikta.
Vyriausybės sprendimas didinti skolos limitą Vilniui yra tik problemos stūmimas į ateitį. O stumti jos į ateitį nereikėtų, bet reikėtų kuo anksčiau tai spręsti, pasikartosiu – ir teikiant garantijas, ir tikrai kišantis į išlaidų struktūras, ir nebeleisti svaičioti apie jokius fantastinius projektus, kol nebus stabilizuoti sostinės finansai. Bankroto, manau, išvengti pavyks, nes bankrutuoti Vilniui neleis Vyriausybė. Bet kad tai dar ilgai bus galvos skausmas Lietuvai, aš tuo neabejoju.
Artūras Zuokas
Vilniaus miesto meras
Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu slegiama daugiau nei 1,2 mlrd. litų skolos. Miestas patyrė 18 mln. litų nuostolį dėl NT mokesčio įstatymo pakeitimų. Viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios Vilniaus miesto skolos smarkiai didėjo 2007–2010 m., buvo netinkamas Vyriausybės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų planavimas. Vilniuje liekanti GPM dalis 2013 m. tesiekia 42 proc., o kitiems Lietuvos miestams liekanti ten surenkama GPM dalis kur kas didesnė – Kaune ir Klaipėdoje ji yra per 85 proc., t. y., kalbant faktais, 2013 m. vilniečių indėlis į valstybės iždą 25 kartus didesnis nei Kauno ir 22 kartus didesnis nei Klaipėdos gyventojų.
Vilniaus biudžeto deficitas 2008–2012 m. vidutiniškai per metus siekė 120–175 mln. litų. Šiemet jis gerokai mažesnis ir siekia 85 mln. litų.
Vyriausybė siūlo Seimui nuo kitų metų padidinti GPM atskaitymus Vilniaus savivaldybei nuo 42 iki 48 proc. Tai leis šiek tiek sumažinti miesto skolas – iš padidėjusios GPM dalies joms bus skiriama 101,73 mln. litų.
Savivaldybė yra numačiusi kompleksą priemonių, kurios yra skirtos biudžeto deficitui mažinti ir kredito įstaigų pasitikėjimui atgauti.
Nuo 2014 m. bus taikomas 2,5 proc. NT mokesčio tarifas apleistiems pastatams. Nuo 2014 m. Vilniuje NT mokestis padidintas nuo 0,8 iki 1,0 proc.
Planuojama, kad už žemės sklypų, kur yra patalpos ir (ar) statiniai, kurie nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti ar neprižiūrimi, nuomą ar naudojimą būtų taikomas 3 proc. mokesčio tarifas nuo žemės vertės, nustatytos pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius. Šiuo metu galioja 0,1–0,3 proc. mokesčio tarifai.
Prognozuojamas žemės mokesčio surinkimas 2014 m. padidėtų 7,3 mln. litų. NT mokesčio surinkimas 2014 m. siektų 110,4 mln. litų. Viešojo transporto optimizacija ir pertvarkymas leis sutaupyti kasmet apie 20 mln. litų.
Didžiųjų Lietuvos bankų ekspertų teigimu, finansines Vilniaus problemas išspręstų iki 60 proc. padidinta Vilniaus mieste liekanti GPM dalis.
