Lietuvoje veikiantiems bankams nusprendus nebeskolinti Vilniaus savivaldybei, gelbėjimo šiaudą metė nauji skolintojai iš Suomijos ir privertė užstatyti net savivaldybės dangoraižį. Tačiau ekspertai tvirtina, kad bankroto Vilniaus savivaldybė gali neišvengti jau kitąmet, jei tik į miesto valdymą neįsikiš Vyriausybė.

Įkeitė savivaldybės pastatą

Laikai, kai buvo spėliojama, kada Vilniaus skola peržengs milijardą litų, gali būti prisimenami su šypsena. Šiuo metu Vilniaus skola bankams bei įmonėms jau siekia 1,293 mlrd. litų. Nuotaikos taip pat nekokios – savivaldybei pasiskolinti pinigų investicijoms iš esmės nepavyksta jau nuo rugpjūčio. Tačiau gelbėti miestą, ar, tiksliau, atidėti liūdną bankroto scenarijų pasisiūlė vos prieš pusmetį, kovo 26 d., veiklą Lietuvoje pradėjęs suomių bankas "Pohjola Bank plc".

Tuo metu pranešta, kad bankas atidarė savo filialą Lietuvoje ir verslo klientams "teiks mokėjimų ir likvidumo valdymo, lizingo, apyvartos lėšų ir investicijų finansavimo" paslaugas. Tik spalio 9-ąją "Pohjola" tapo bankų asociacijos nariu – tuo metu jis jau buvo laimėjęs savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos skelbtą apie 58 mln. litų paskolos konkursą, tik paskolai (kadangi teko įkeisti savivaldybės turtą) dar nebuvo pritarusi Vilniaus taryba. Iškalbingas faktas – šis bankas buvo ir vienintelis pratęsto konkurso dalyvis, taigi, ir vienintelė Vilniaus savivaldybės viltis. Nes vienintelė kredito įstaiga, šiemet sutikusi skolinti pinigų (be to, su gana palankia 3,55 proc. palūkanų marža), buvo DNB bankas. Tik vietoj prašytų daugiau nei 50 mln. pažadėjo vos 2,36 mln. litų.

Taigi, rasta išeitis – bankams pasiūlyta užstatyti Vilniaus vystymo kompanijos valdomą savivaldybės dangoraižį Konstitucijos prospekte, o miesto savivaldybės taryba spalio 16 d. pritarė šiam veiksmui. "Pohjola", atsižvelgiant į skelbto konkurso dokumentus, iš viso už įkeistą dangoraižį turėtų paskolinti 51,7 mln. litų, tad savivaldybės nemokumo problemos bus kuriam laikui atidėtos, o planuotos investicijos į darželio Santariškėse statybą, Antakalnio ligoninės ir kelių mokyklų renovacija bus pradėtos įgyvendinti.

Palūkanos – kaip greitųjų kreditų

Beje, 2012-aisiais savivaldybei iš trijų bankų – tuomet dar veikusio Ūkio banko, Šiaulių banko ir DNB – taip pat pavyko pasiskolinti tik menką dalį iš pageidautos 130 mln. litų sumos ankstesnėms paskoloms refinansuoti. Iš viso – 29 mln. litų, tačiau ir tai – žvėriškomis sąlygomis: Šiaulių bankas 16,8 mln. dydžio paskolą perėmė su 9,35 proc. palūkanomis, Ūkio bankas – 6,6 mln. litų net su 9,85 proc. palūkanomis, tik mažiausią sumą refinansuoti sutikęs DNB nuleido palūkanų maržą iki 4,26 proc. Šis bankas lapkričio viduryje metė dar vieną gelbėjimo ratą – sutiko refinansuoti dar 12,2 mln. litų paskolų. Ūkio banko paskolos dalis po bankroto perėjo dalį jo įsipareigojimų ir turto perėmusiam Šiaulių bankui.

Savivaldybė šiuo metu vis dar bando ir pati, ne per savo valdomas įmones, pasiskolinti 30,8 mln. litų paskoloms refinansuoti, tačiau kol kas – nesėkmingai: pirmoji vokų atplėšimo data buvo numatyta spalio 10 d., bet pasiūlymų terminas pratęstas iki lapkričio 15 d.

Pasitikėjimą jau prarado

"Vilniaus dienos" kalbintų didžiausių Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų atstovai pripažino, jog didelio noro refinansuoti daugiau Vilniaus savivaldybės paskolų artimiausiu metu nereikš. Tai patvirtino net ir šiemet Vilniaus savivaldybę gelbėję bankai – esą pasiekta jau kritinė suteiktų paskolų riba. Finansų analitikas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pripažino, kad sprendimų Vilniui reikia jau artimiausiais mėnesiais, priešingu atveju scenarijus gali būti gan liūdnas.

"Nelaikyčiau Vilniaus savivaldybės beviltiška, bet tam reikalingos dvi prielaidos. Pirmiausia tai, kad išlaidos neviršytų pajamų taip smarkai, kad tas atotrūkis mažėtų. Antra – kad ateityje pavyktų išspręsti problemą dėl gyventojų pajamų mokesčio procento, kurį savivaldybė gauna iš valstybės biudžeto. Jei bent vienos iš tų sąlygų nebus, bijau, kad toliau išliks tokia finansų valdymo įtampa, kuri, deja, neleis kreditoriams patikliai žiūrėti į savivaldybės finansinę būklę. Kalbant apie nenorą refinansuoti paskolas – greičiausiai yra paskolų pozicijos, kurios jau suteiktos ir šiuo etapu jų nenorima didinti", – sakė G.Nausėda.

Tai, kad "Pohjola Bank plc" sutiko suteikti paskolą, G.Nausėdos nenustebino. Anot jo, natūralu, jog nauji rinkos dalyviai, pradėdami nuo nulio ir siekdami užsiimti geresnes pozicijas, ieško klientų, net jei jie yra rizikingesni. Jis neatmetė, kad Vilniumi gali susidomėti ir kitos iki šiol Lietuvoje nefigūravusios kredito įstaigos.

Eilėje – dešimtis bankų

Beje, bendros skolos kredito įstaigoms (įskaitant ir savivaldybės įmonių vardu imtas bei vienos kitai perleidžiamas skolas, skolų refinansavimo sutartis, tačiau atmetant Finansų ministerijos suteiktas trumpalaikes paskolas) siekia 866 mln. litų. Spalio 1-osios duomenimis, savivaldybei jau kitąmet teks atiduoti 42,6 mln. litų paskolų bei palūkanų. Tai – tik juokas, palyginti su tuo, kas laukia 2014-aisias, kai kreditoriams teks grąžinti 244 mln. litų. Tiesa, visada lieka vilties, kad šias paskolas refinansuos nauji kreditoriai, tad jų grąžinimas greičiausiai būtų nukeltas vėlesniems metams. Taigi, bankroto vėl būtų išvengta. Tačiau mažėjant bankų pasitikėjimui palūkanos ir jų marža, be abejo, toliau augtų.

Didžiausi savivaldybės gelbėtojai iš Lietuvoje ir užsienyje veikiančių komercinių bankų šiuo metu – DNB bankas (167 mln. litų), Šiaurės investicijų bankas (166 mln. litų), Šiaulių bankas (159 mln. litų), SEB (96 mln. litų), bankrutavęs "Snoras" (90 mln. litų), "Nordea" (47 mln. litų), "Uni Credit Bank" (37 mln. litų). Eilėje laukia ir dar keli smulkesni kreditoriai.