Birželio 1 d. vyks 24-asis Vilniaus aukcionas. Išskirtiniu jis vadinamas, nes pirmą kartą oficialioje Lietuvos rinkoje bus parduodamas tautos dainiaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinys.

Parduodamas komplekte

„Šis aukcionas yra gana išskirtinis. Birželio 1 d. pažiūrėsime, kiek Lietuvos rinka yra pasiruošusi mokėti už autoriaus, kurio 99 proc. darbų saugomi nacionaliniame muziejuje ir kuris yra tapęs emblematine tautinės dailės figūra, fluorofortą“, - apie aukcione parduodamą M.K.Čiurlionio kūrinį „Apsnigtas kaimas“ kalbėjo Meno rinkos agentūros direktorė Simona Makselienė.

Šis darbas yra vienas aplanko, kurį sudaro vienuolika fluorofortų, kūrinių. Jame yra net devynių M.K.Čiurlionio bendramokslių iš Varšuvos meno mokyklos grafikos darbai.

„Konkrečiai fluoroforto „Apsnigtas kaimas“ Lietuvoje žinomi du egzemplioriai. Jie abu saugomi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejuje. Vienas jų yra su M.K.Čiurlionio laišku aplink atspaudą. Kitas žinomas egzempliorius yra Krokuvos nacionaliniame muziejuje, ten saugomas ir vienintelis visas Felikso Jasienskio aplankas“, - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo S.Makselienė.

Sukūrė 32 fluorofortus

F.Jasienskis, Meno rinkos agentūros direktorės teigimu, buvo lenkų kolekcionierius, gyvenęs Krokuvoje. Jo užsakymu Varšuvos dailės mokykla tuomet išleido studentų fluorofortų aplanką, kuriame buvo ir M.K.Čiurlionio darbas „Apsnigtas kaimas“.

„Fluorofortai buvo visiškai nauja technika, kurią 1902 m. išrado lenkų profesorius Tadeuszas Estreicheris. Jos principas toks: stiklo plokštelė padengiama vašku, piešinys išraižomas adata ar plonu pagaliuku. Ant paruošto piešinio pilama fluoro vandenilio rūgštis. Paskui dedamas drėgnas popierius ir spaudžiama“, - su fluorofortais supažindino S.Makselienė.

Ji pridūrė, kad ši technika nebrangi, paprasta, bet labai nepatvari. Stiklas dažnai lūždavo, nes yra trapus.

Pasak direktorės, žinoma, kad M.K.Čiurlionis yra sukūręs 32 fluorofortus. O muziejuje yra tik 23 skirtingi fluorofortai, arba, kaip sakė S.Makselienė, 38 atspaudai nuo 23 klišių.

Pradinė kaina – per maža

M.K.Čiurlionis, dar būdamas gyvas, yra pardavęs vieną vienintelį savo kūrinį. Po jo mirties beveik visas palikimas in corpore, direktorės pasakojimu, atiteko M.K.Čiurlionio muziejui. „Viešai nėra žinoma, kad būtų buvęs parduotas nors vienas jo darbas. Išskyrus tai, ką M.K.Čiurlionio muziejus privačių derybų būdu yra įsigijęs. Dar šiek tiek dailininko darbų turi privatūs kolekcininkai“, - sakė S.Makselienė.

Dėl to, kad nėra kompozitoriaus ir dailininko darbų pardavimo istorijos, nebuvo į ką remtis ir nustatant M.K.Čiurlionio darbo kainą. „Remtis galima nebent panašaus laikotarpio, panašios stilistikos analogais, simbolistais ir pan. Yra tam tikra rezervinė suma, be kurios pardavėjas nenori skirtis su šiuo darbu. O pradinė kaina aukcionui – 22 tūkst. litų – buvo parinkta maža vien tam, kad kuo daugiau žmonių užsikabintų ir susivaržytų. Visi aiškiai suvokia, kad tai nėra reali kaina, ji per maža“, - kalbėjo Meno rinkos agentūros vadovė.

Kontekstas gėdos nedaro

Kalbėdama apie aukciono kontekstą M.K.Čiurlioniui, S.Makselienė sakė, kad jis tikrai yra gėdos nedarantis. „Turime pirmųjų Lietuvos dailės parodų autorius. Pirmos lietuvių dailės parodos vyko nuo 1906 m. iki Pirmojo pasaulinio karo. Būtent su jomis siejamas Lietuvos nacionalinės dailės gimimas“, - teigė direktorė.

Aukcione pristatomas Mstislavo Dobužinskio rinkinys, pirmųjų lietuvių dailės parodų autorių, tokių kaip Boleslovas Buika, Kazimieras Stabrauskas, Jonas Mackevičius ir kt., kūriniai. XX a. pirmos pusės grafikos rinkinį sudaro Napoleono Staniko, Vytauto Kazimiero Jonyno, Józefo Perkowskio, Antano Kučo ir kitų darbai.

Pastarųjų kelių dešimtmečių laikotarpiui atstovauja Jonas Čeponis, Valerija Ostrauskienė, Algirdas Petrulis, Leonardas Tuleikis ir kiti. „Šių autorių darbai sudaro XX a. antros pusės vaizduojamosios dailės aukso fondą. Turime būti atidūs šiems darbams, nes jų, laisvai cirkuliuojančių rinkoje, ne tiek daug ir liko“, - sakė S.Makselienė.