- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje 1000-čiui gyventojų tenka po daugiau nei 400 automobilių. Ir tai didesni skaičiai nei Europos didmiesčiuose – Berlyne ar Londone. Eismo ekspertai aiškina, kad tokie skaičiai nedžiugina – įspėja apie dar didesnes problemas, praneša LNK.
„Kai visi automobiliu naudojasi vienu metu, mieste nėra tiek parkavimo individualiai vietų, kad ją laisvai rastų kiekvienas. Gatvės tampa užkištos automobiliais, ypatingai piko metu“, – teigė JUDU judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.
Daugiausiai automobilių – maždaug trečdalis – įvažiuoja iš gretimų rajonų. Čia gyventojai naudojasi sostinės paslaugomis ir dirba Vilniuje. Tačiau ekspertai nemano, kad automobilių skaičių pavyks sumažinti, nors pirmieji pokyčiai jau – pradėti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Viešojo transporto atnaujinimas, nauji maršrutai, viešojo transporto dažnumas. Tai priemonės, kurios kelia kokybę tam pačiam keleiviui, kuris naudojasi viešuoju transportu ir skatina kitus naudotis paslaugomis, kurios atitinka jo lūkesčius. Tai sudaro konkurenciją keliauti automobiliu. Žinoma, šalia ir yra visa dviračių infrastruktūra, galime rinktis keliones pėsčiomis. Dažnai trumpus atstumus renkamės keliauti automobiliu, tačiau tą galima puikiai daryti ir pėsčiomis“, – ragino J. Damidavičius.
Kalti patys vairuotojai?
Nuolatiniais kamščiais ir parkavimosi vietų trūkumais besiskundžiantys vilniečiai gali būti kalti ir patys. Sostinėje automobilius turi daugiau gyventojų nei, pavyzdžiui, Londone ar Berlyne, o gatvės ir aikštelės – ne guminės. Kodėl sunkai persėdame į viešąjį transportą ir kokios permainos laukia sostinės gyventojų? Į klausimus atsakė J. Damidavičius.
– Čia reikėtų pasidžiaugti ar liūdėti, kad esame visi tokie ratuoti?
– Greičiausiai liūdėti, nes gatvėse erdvės turim, tiek kiek turim. Dažniausiai spūstys nuo to ir priklauso, kiek mes gatvėje automobilių turim, ir kiek jais naudojamės.
– Žmonės dažnai Vilniuje skundžiasi kamščiais, kartais net netipiniu paros metu. Arba norint pasistatyti automobilį arčiau centro, tai tampa neįmanoma užduotimi.
– Automobilių skaičius yra didelis ir visi automobiliu naudojasi vienu metu. Tiek parkavimo vietų neturime mieste, kad kiekvienas turėtų savo individualią vietą ir laisvai ją rastų.
– Demografijos situacija Vilniuje: kur daugiausiai automobilių, o kur tas skaičius – mažesnis?
– Sudėtinga pasakyti, kur jų – daugiausiai. Ką mes matome, kad kasdien į miestą įvažiuoja 30 proc. automobilių iš rajono. Spūstyse dažnai stovime ne tik su miesto gyventojais, bet ir rajono, kurie čia dirba, turi tam tikrų reikalų – atvažiuoja jų tvarkytis.
– Jeigu tiek daug automobilių atvažiuoja iš rajono į Vilnių, gal nėra pakankamai sutvarkytas viešasis susisiekimas su rajonais?
Spūstyse dažnai stovime ne tik su miesto gyventojais, bet ir rajono, kurie čia dirba, turi tam tikrų reikalų.
– Kadangi dabar susisiekimas viešojo transporto vyksta pačiose rajonuose, miestas organizuoja savo maršrutus, rajonas savo maršrutus. Ta koordinacija yra minimali. Čia yra problema, kad rajono gyventojai gali naudotis viešuoju transportu, tačiau jiems yra sudėtingiau nei tą būtų galima daryti, jeigu atsirastų koordinavimas tarp rajono ir miesto.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar tokia statistika jau yra postūmis strategijos keitimui, pokyčiams Vilniaus eisme? Automobilių, kaip sakėte nesumažės, jeigu nebus kažkas keičiama. Keliai nepaplatės ir nepadaugės parkavimo vietų.
– Tie skaičiai jau žinomi nuo 2018 metų, kai buvo mieste patvirtintas planas, kuris numato, kaip galėtų gyventojai keisti įpročius, gyventojui sudaryti galimybę keliauti viešuoju transportu – sukurti alternatyvą keliauti ne automobiliu, o kitais būdais. Ta strategija yra, tad tikimės, kad ji iki 2030 metų padės suvaldyti chaosą ir atrasti balansą mieste, kelionėse.
– Kokie pokyčiai laukia ir kas jau yra pradėję keistis Vilniuje?
– Didžiausios investicijos į viešąjį transportą: viešojo transporto atnaujinimas, nauji maršrutai, jų dažnis. Tai kelia kokybę pačiam keleiviui, kuris naudojasi viešuoju transportu ir skatina kitus naudotis paslaugomis, kurios atitinka jo lūkesčius. Tai sudaro konkurenciją keliauti automobiliu. Žinoma, šalia ir visa dviračių infrastruktūra. Taip pat ir kelionės pėsčiomis. Dažnai trumpus atstumus renkamės keliauti automobiliu, tačiau tą puikiai galima daryti ir pėsčiomis. Priemonių daug, tam numatyta daug veiksmų.
– Ar bandėte kokybiškai palyginti su Berlynu ar Londonu, kodėl pas mus tokie skirtumai?
– Yra tam tikrų dalykų, greičiausiai ir įpročių. Automobilio naudojimas mums yra svarbus dalykas gyvenimo ritme.
– Prestižo reikalas.
– Reikia keisti ne tik infrastruktūrą, bet ir patiems suvokti galimybes, kaip mes galime keliauti be automobilio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Pristatomi Mamuto parko projektiniai pasiūlymai: laukiama gyventojų nuomonės
Visuomenei pristatomi Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio teritorijos su prieigomis tvarkymo projektiniai pasiūlymai. Vadinamasis Mamuto parkas ves paskutinio ledynmečio pėdsakais ir pasiūlys ramų poilsį gamtos apsuptyje. ...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
G. Nausėda įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybos reikmėms: mano nuomone, tai – geriausias kelias13
Prezidentas Gitanas Nausėda sako pritariantis, jog pelno mokestis gynybos reikmėms galėtų būti didinamas papildomais 2 procentiniais punktais. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas3
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai25
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...