Vilniaus antirekordai: lenkiame net Berlyną ir Londoną

„Kai visi automobiliu naudojasi vienu metu, mieste nėra tiek parkavimo individualiai vietų, kad ją laisvai rastų kiekvienas. Gatvės tampa užkištos automobiliais, ypatingai piko metu“, – teigė JUDU judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.

Daugiausiai automobilių – maždaug trečdalis – įvažiuoja iš gretimų rajonų. Čia gyventojai naudojasi sostinės paslaugomis ir dirba Vilniuje. Tačiau ekspertai nemano, kad automobilių skaičių pavyks sumažinti, nors pirmieji pokyčiai jau – pradėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Viešojo transporto atnaujinimas, nauji maršrutai, viešojo transporto dažnumas. Tai priemonės, kurios kelia kokybę tam pačiam keleiviui, kuris naudojasi viešuoju transportu ir skatina kitus naudotis paslaugomis, kurios atitinka jo lūkesčius. Tai sudaro konkurenciją keliauti automobiliu. Žinoma, šalia ir yra visa dviračių infrastruktūra, galime rinktis keliones pėsčiomis. Dažnai trumpus atstumus renkamės keliauti automobiliu, tačiau tą galima puikiai daryti ir pėsčiomis“, – ragino J. Damidavičius.

Kalti patys vairuotojai?

Nuolatiniais kamščiais ir parkavimosi vietų trūkumais besiskundžiantys vilniečiai gali būti kalti ir patys. Sostinėje automobilius turi daugiau gyventojų nei, pavyzdžiui, Londone ar Berlyne, o gatvės ir aikštelės – ne guminės. Kodėl sunkai persėdame į viešąjį transportą ir kokios permainos laukia sostinės gyventojų? Į klausimus atsakė J. Damidavičius.

– Čia reikėtų pasidžiaugti ar liūdėti, kad esame visi tokie ratuoti?

– Greičiausiai liūdėti, nes gatvėse erdvės turim, tiek kiek turim. Dažniausiai spūstys nuo to ir priklauso, kiek mes gatvėje automobilių turim, ir kiek jais naudojamės.

– Žmonės dažnai Vilniuje skundžiasi kamščiais, kartais net netipiniu paros metu. Arba norint pasistatyti automobilį arčiau centro, tai tampa neįmanoma užduotimi.

– Automobilių skaičius yra didelis ir visi automobiliu naudojasi vienu metu. Tiek parkavimo vietų neturime mieste, kad kiekvienas turėtų savo individualią vietą ir laisvai ją rastų. 

– Demografijos situacija Vilniuje: kur daugiausiai automobilių, o kur tas skaičius – mažesnis?

– Sudėtinga pasakyti, kur jų – daugiausiai. Ką mes matome, kad kasdien į miestą įvažiuoja 30 proc. automobilių iš rajono. Spūstyse dažnai stovime ne tik su miesto gyventojais, bet ir rajono, kurie čia dirba, turi tam tikrų reikalų – atvažiuoja jų tvarkytis.

– Jeigu tiek daug automobilių atvažiuoja iš rajono į Vilnių, gal nėra pakankamai sutvarkytas viešasis susisiekimas su rajonais?

Spūstyse dažnai stovime ne tik su miesto gyventojais, bet ir rajono, kurie čia dirba, turi tam tikrų reikalų.

– Kadangi dabar susisiekimas viešojo transporto vyksta pačiose rajonuose, miestas organizuoja savo maršrutus, rajonas savo maršrutus. Ta koordinacija yra minimali. Čia yra problema, kad rajono gyventojai gali naudotis viešuoju transportu, tačiau jiems yra sudėtingiau nei tą būtų galima daryti, jeigu atsirastų koordinavimas tarp rajono ir miesto.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tokia statistika jau yra postūmis strategijos keitimui, pokyčiams Vilniaus eisme? Automobilių, kaip sakėte nesumažės, jeigu nebus kažkas keičiama. Keliai nepaplatės ir nepadaugės parkavimo vietų.

– Tie skaičiai jau žinomi nuo 2018 metų, kai buvo mieste patvirtintas planas, kuris numato, kaip galėtų gyventojai keisti įpročius, gyventojui sudaryti galimybę keliauti viešuoju transportu – sukurti alternatyvą keliauti ne automobiliu, o kitais būdais. Ta strategija yra, tad tikimės, kad ji iki 2030 metų padės suvaldyti chaosą ir atrasti balansą mieste, kelionėse.

– Kokie pokyčiai laukia ir kas jau yra pradėję keistis Vilniuje?

– Didžiausios investicijos į viešąjį transportą: viešojo transporto atnaujinimas, nauji maršrutai, jų dažnis. Tai kelia kokybę pačiam keleiviui, kuris naudojasi viešuoju transportu ir skatina kitus naudotis paslaugomis, kurios atitinka jo lūkesčius. Tai sudaro konkurenciją keliauti automobiliu. Žinoma, šalia ir visa dviračių infrastruktūra. Taip pat ir kelionės pėsčiomis. Dažnai trumpus atstumus renkamės keliauti automobiliu, tačiau tą puikiai galima daryti ir pėsčiomis. Priemonių daug, tam numatyta daug veiksmų.

– Ar bandėte kokybiškai palyginti su Berlynu ar Londonu, kodėl pas mus tokie skirtumai?

– Yra tam tikrų dalykų, greičiausiai ir įpročių. Automobilio naudojimas mums yra svarbus dalykas gyvenimo ritme.

– Prestižo reikalas.

– Reikia keisti ne tik infrastruktūrą, bet ir patiems suvokti galimybes, kaip mes galime keliauti be automobilio.