Viešųjų pirkimų tarnyba neskųs teismo sprendimo dėl nacionalinio stadiono

  • Teksto dydis:

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) neskųs Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, suteikiančio galimybę Vilniaus savivaldybei pasirašyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“.

Vilniaus savivaldybė trečiadienį pranešė, kad tarnyba teismo sprendimo neskųs Aukščiausiajam Teismui, nes nemato teisinio pagrindo atlikti naują konkurso vertinimą.

„Viešųjų pirkimų tarnyba, susipažinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paklausimu, susijusiu su projekto (...) koncesijos konkursu, informuoja, kad tarnyba nesirengia pateikti kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo šių metų balandžio 27 dienos nutarties ir šiuo metu neturi teisinio pagrindo atlikti konkurso naują vertinimą“, – rašoma VPT išvadoje. 

Apeliacinis teismas VPT nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą pripažino neteisėtu. Teismas nustatė, kad VPT netinkamai taikė koncesijos teisėtumo vertinimui aktualias teisės normas, neatliko visapusiškos projekto teisinių santykių analizės, todėl netinkamai atliko teisinį faktų vertinimą.

Anot sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, kliūčių sutarties pasirašymui nebelieka.

„Paskutinį žodį šiame procese liko tarti Vyriausybei, kalbamės ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl tolesnių veiksmų“, – pranešime sakė R. Šimašius.

„Tikimės, kad Vyriausybė neišsižadės jau anksčiau savo prisiimtų įsipareigojimų ir galėsime pradėti darbus, o po trejų metų Vilniuje turėtume aukščiausius sporto standartus atitinkantį kompleksą ir pakviesti vilniečius į pirmąsias rungtynes“, – sakė meras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš karto po Apeliacinio teismo sprendimo sudarė darbo grupę – pasak ministerijos, jai nekyla abejonių dėl stadiono būtinybės, tačiau kyla klausimų dėl paties projekto.

VPT pernai gruodį atmetė savivaldybės pasiūlymą susitarti taikiai.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.

Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba turėtų kainuoti apie 93 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota sumokėti beveik 156 mln. eurų.

Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.

Komplekse, be stadiono, planuota pastatyti ir lengvosios atletikos stadioną, sporto kompleksą su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centrą su biblioteka, 300 vietų darželį ir Sporto muziejų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jau baisu

jau baisu portretas
Matant, ką Šimašius daro Vilniuje, jau įsivaizduoju koks tai bus "stadionas". Iškart galima drąsiai tvirtinti, kad dėl iš anksto užprogramuotų projekto problemų, be keliolikos papildomų milijonų UEFA to stadiono nepriims. O tie keliolika milijonų, žinoma, atiteks neatsitiktinėms įmonėms, išrinktoms ne konkurso būdu. :)

Anonimas

Anonimas portretas
pastatys stadijona uz pora milijardu ir gainios gumelestika pacios kieciausios komandos koncervatoriu ir valstieciu
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių