Vilniaus valdžia, sukanti galvas, kaip priversti miestiečius perlipti į viešąjį transportą, trina rankas. Politikų viltys pildosi: vis daugiau žmonių sėda į autobusus ir troleibusus. Tam įtakos turi ir augančios degalų kainos.

Geros naujienos pasiekė sostinės valdžią, pastaruoju metu intensyviai kurpiančią planus, kaip automobilių vairuotojus pervilioti į viešąjį transportą. Tai esą padėtų iš dalies prasklaidyti spūstis miesto gatvėse. Statistikai jau skelbia optimistinius duomenis. Girdi, per metus Vilniaus troleibusų keleivių padaugėjo 6,1 proc. – iki 8,5 mln. Patys vilniečiai mano, kad persėsti į viešąjį transportą kai kuriuos žmones pastūmėjo kaip ant mielių kylančios degalų kainos.

Vilnietis Kazimieras Dunauskas savo automobilį pardavė prieš keletą metų: išlaikyti mašiną jam tapo per didele prabanga. Nuo tada pusamžis vyras po miestą važinėja autobusais ir troleibusais. „Esu buvęs tremtinys, todėl už bilietą moku tik pusę kainos. Palyginti su automobiliu, viešasis transportas yra labai pigus. Esu senas, todėl didelių reikalavimų miesto transporto kokybei nekeliu. Ji mane visiškai tenkina“, – pasakojo K.Dunauskas.
Vis dėlto jis prisipažino manąs, kad viešojo transporto paslaugomis dažniau naudojasi mažesnes pajamas gaunantys žmonės, ypač pensininkai ir studentai. K.Dunauskas neabejoja: benzino kainų šuoliai dalį vilniečių gali priversti susimąstyti, apskaičiuoti ir įvertinti, kas jiems ekonomiškiau. Degalų kainos esą gali tapti rimta dingstimi į automobilį sėsti tik savaitgaliais.
„Tačiau tai aktualu tik tiems, kuriems maisto, paslaugų ir degalų brangimas kerta per kišenę. Kas turi pinigų užtektinai, vis tiek važinės automobiliais. Netikiu, kad tie žmonės persėstų į viešąjį transportą. Pažiūrėkime: taksi paslaugos brangsta, žmonės piktinasi, bet po mėnesio susitaiko ir vėl kviečia“, – svarstė vilnietis.

Koeficientas iškreipia duomenis

Bendrovės „Vilniaus troleibusai“ direktorius Jonas Bagdonavičius atkreipė dėmesį, kad viešuoju transportu važinėjančių žmonių skaičius tolydžio auga, tačiau tikrai ne tokiu tempu, kokį skelbia Statistikos departamentas.
„Tie 6 proc. – tai skaičių ekvilibristika. Tiesiog 2006 m. liepą pasikeitus pajamų perskaičiavimo koeficientui, pernai keleivių skaičius buvo dirbtinai sumažintas, o šiemet – dirbtinai išaugo. Tas koeficientas iškreipia duomenis“, – aiškino J.Bagdonavičius.
Sprendžiant iš parduotų troleibusų bilietų skaičiaus, keleivių jais kasmet pervežama beveik tiek pat. Tačiau autobusų bilietų 2007 m. parduota 30 mln. daugiau nei 2006-aisiais.
„Viešuoju transportu kasmet naudojasi vis daugiau žmonių. Tai lemia įvairios priežastys. Svarbiausia jų – palyginti maža važiavimo kaina. Augantį keleivių skaičių gali iliustruoti ir tai, kad per dešimt-metį Vilniuje autobusų padaugėjo beveik šimtu“, – tikino savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas eksploatacijai Alfredas Mažūna.

Greitai pritrūks troleibusų?

Dėl miestą smaugiančių spūsčių mažėja autobusų ir troleibusų greitis. Tai, pasak A.Mažūnos, bene didžiausias viešojo transporto trūkumas. Tikimasi, kad pavasarį atsiradus papildomų juostų, skirtų viešajam transportui, greitis padidės. Transporto sistemos klausimais besirūpinantys miesto politikai neslepia vilties, kad taupydami laiką ir pinigus miestiečiai persės į autobusus.
„O mes viliamės, kad nepersės. Teisybę sakant, jei didelė dalis gyventojų vienu metu nuspręstų pirmenybę teikti troleibusams, mes tų žmonių paprasčiausiai neišvežtume. Naujų troleibusų įsigijome prieš trejus metus, tačiau parko atnaujinimas įstrigo. Senieji troleibusai genda, lūžta. Jei dar porą metų nieko nedarysime, iš viso neturėsime kuo važiuoti“, – nuogąstavo J.Bagdonavičius.
Vilniečiai mano, kad augančios degalų kainos gali būti svarbus, bet ne vienintelis motyvas persėsti į viešąjį transportą. Mobilumas, komfortas, galimybė klausytis mėgstamos muzikos ar stovint spūstyje mokytis užsienio kalbos – tokius automobilių pranašumus dažniausiai vardija vairuotojai. Nors spūstyse praleidžia vieną dvi valandas per dieną, jie įsitikinę, kad automobilis juda greičiau.