- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
-
Vasario 16-osios Akto originalui – speciali apsauga
Signatarų namuose visuomenei pristatomą 1918 metų vasario 16 dienos nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, kurį prof. Liudas Mažylis surado Vokietijos diplomatiniame archyve, bus galima apžiūrėti iki lapkričio vidurio.
Kaip pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė, kultūros istorikė Birutė Kulnytė, paskui jis grįš į archyvaro tarnybą, kuri ir spręs, ką toliau su juo daryti.
„Tarp kitko, tos kompanijos, kuri dokumentą vežė į Vokietiją, nuotrauka jau seniai yra pas mus. Buvo dar senoje ekspozicijoje. Štai ką reiškia kolekcininkas, mąstantis žmogus - į tą nuotrauką niekas neatkreipdavo dėmesio. O prof. L. Mažylis, tikriausiai, atkreipė ir logiškai pagalvojo, kad vokiečiams turėjo būti perduoti kažkokie dokumentai“, - sakė kultūros istorikė.
Pasak B. Kulnytės, iki pernai kovo muziejininkai autentiškiausiu laikė „Lietuvos aide“ vasario 19 dieną atskiru puslapiu atspausdintą Nepriklausomybės Aktą. „Pasakojimai apie originalą, įvairiausios interpretacijos atrodė tiesiog vaikiškai, nes iš tiesų nežinojome, kur originalas yra. O „Lietuvos aide“ Petro Klimo prašymu atspausdintas Nepriklausomybės Aktas buvo tikrai to laikmečio ir realus. Tų puslapių mes turime net devynis. Niekas nežino, kiek iš tiesų buvo, bet mes galvojame, kad šimtas. P. Klimas, sužinojęs, kad vokiečiai ruošiasi į spaustuvę ir gali juos konfiskuoti, tuos puslapius išvežė“, - pasakojo kultūros istorikė.
Nežinau, kur šis dokumentas bus eksponuojamas ir ar apskritai bus po 2018 m., nes sutartis su Vokietija pagal poreikį gali būti pratęsiama kasmet.
1918 m. vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo originalas, kurį surado prof. L. Mažylis, Lietuvai yra paskolintas.
Signatarų namuose dokumentą bus galima apžiūrėti nuo sausio 21 dienos. Pasak Signatarų namų vedėjos Meilutės Peikštenienės, jis bus apsaugotas specialiai pagamintoje vitrinoje su tam tikru mikroklimatu. Lietuvai paskolintą originalų dokumentą prižiūrės specialistas, restauruojantis dokumentus.
Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje eksponuojamas istorinis dokumentas - 1918 m. vasario 16 d. nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, yra ekspozicijos „Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863-1918 metai“ dalis.
Pasak B. Kulnytės, nacionalinio atgimimo laikotarpis iki nepriklausomybės paskelbimo buvo ypatingas ir labai svarbus. „Visada sakau, kad tai buvo pirmasis sąjūdis. Antrasis - mūsų dienų, beje, vyko labai panašiomis aplinkybėmis. Abu kartus nepriklausomybę išsikovojome per kataklizmus: Europos žemėlapį keitusio karo, o dabar - per Sovietų Sąjungos griūtį, kuri irgi pakeitė Europos žemėlapį. 1863-1918 metų laikotarpis - labai įdomus, bet mažai ir nenuosekliai tyrinėtas“, - apgailestavo kultūros istorikė.
Signatarų namų ekspozicija pasipildė patraukliomis vizualizacijomis. Kaip Eltai pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Žygintas Būčys, lankytojai galės įsijausti į vyksmą Signatarų namuose veikusioje raštinėje.
„Pagal nuotraukas, protokolus, kurie išliko, mes atkūrėme vieną posėdį. Papildyta realybė - raštinės darbo imitacija ir pirmininko kabinete vykstančio posėdžio garsai. Tekstai ne improvizuoti, o paimti iš protokolų ir įgarsinti Lietuvos aktorių balsais“, - rodė Ž. Būčys.
Vaizdo projekcijoje, jo žodžiais, kontekstinė to laikmečio informacija, kokie buvo signatarų siekiai, aplinka. „Rėmėmės Mykolo Biržiškos mintimis apie Lietuvos kelią ir sukūrėme dvi vaizdo projekcijas - viena nuo „Aušros“ iki 1905 metų Didžiojo Seimo, kita - nuo 1905 iki 1915 m. su lietuvių viltimis, kas keisis“, - sakė Ž. Būčys, pridurdamas, kad vizualizacijos ruošiamos ir anglų kalba.
Pasak Signatarų namų vedėjos M. Peikštenienės, ekspozicija veiks iki 2018 metų pabaigos. Paskui Signatarų namus numatoma rimčiau suremontuoti, kiek įmanoma atkurti buvusias autentiškas erdves.
„Vargiai, ar po remonto į Signatarų namus sugrįš prof. L. Mažylio rastas dokumentas, nes jau jį būsime eksponavę. Pagal sutartį su Vokietija, jis tam tikromis sąlygomis paskolintas vyriausiajam archyvarui, kuris jį perdavė muziejui. Nežinau, kur šis dokumentas bus eksponuojamas ir ar apskritai bus po 2018 m., nes sutartis su Vokietija pagal poreikį gali būti pratęsiama kasmet“, - sakė Signatarų namų vadovė.
Kaip priminė M. Peikštenienė, norintiesiems apžiūrėti ekspoziciją iš anksto registruotis nereikia. „Žmonės eis ir tegu užsuka, nepraeina pro šalį. Darbo metu durys atsidarytos, o skambutis prie jų skirtas neįgaliems žmonėms, kad galėtų paskambinti. Tuomet atidarome vartus link neįgaliesiems pritaikyto lifto, kuris kelia į ekspozicijos sales antrame ir trečiame aukšte. Istorinę ekspozicijos dalį judantieji vežimėliuose lengvai gali apvažiuoti, nes nėra slenksčių“, - sakė Signatarų namų vedėja.
Papildytoje Signatarų namų ekspozicijoje „Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863-1918 metai“ akcentuojamas laikotarpis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę.
„1905 metais Didžiajame Seime buvo paskelbta rezoliucija, kad Lietuva sieks autonomijos. Jame dalyvavo apie 2000 žmonių, suvažiavusių iš visos Lietuvos: kunigai, gydytojai, ūkininkai, visokiausio luomo žmonės. Visiems jiems rūpėjo Lietuvos likimas ir kiekvienam reikėjo apsispręsti, kas jis vis dėlto yra - lietuvis ar lenkas. Prisiminkime, kad lietuviai, kurie norėjo būti pranašesni už baudžiauninkus, stengėsi kalbėti lenkiškai, Lietuva buvo lenkinama per Bažnyčią, o carinė administracija - rusinama. Žmonėms buvo bandoma ištrinti iš atminties, kad jie - lietuviai. Po 1831 m. iš viso panaikintas Lietuvos vardas, iš politinio žemėlapio dingusi šalis vadinta Rusijos Šiaurės Vakarų kraštu“, - pasakojo Signatarų namų vedėja.
Pasak M. Peikštenienės, prasidėjus karui Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti susibūrė būrelis Vilniaus inteligentų, kurie pradėjo diplomatinį darbą, kalbėjosi, aiškinosi su Vokietijos valdžia ir kėlė Lietuvos klausimą.
„Kai vokiečiams Breste reikėjo tartis su Rusija dėl karo baigties sąlygų, atskiriems lietuviams jie pradėjo siūlyti sudaryti tarybą, kuri atstovautų lyg ir lietuvių tautą, bet pagal karinės administracijos diktatą. Niekas nesutiko, bet pavyko išsiderėti, kad būtų sušaukta lietuvių konferencija, į kurią pakviesti 264 atstovai, dalyvavo 214-222. Jie išrinko Lietuvos tarybą, kurios tikslas ir buvo paskelbti Lietuvos Nepriklausomybę“, - priminė Signatarų namų vadovė.
Kaip rašė signataras, prelatas Kazimieras Steponas Šaulys, Nepriklausomybės paskelbimo aktą rašė visas suvažiavęs organizacinis komitetas. „Kiekvienas žodis buvo labai apgalvotas ir svarus, kad akto nebūtų galima savaip interpretuoti, kad vokiečiams nebūtų dingsties pasinaudoti juo. Galų gale akto tekste atsirado žodžiai apie tai, kad laisvai, demokratišku būdu išrinktas Seimas galutinai nuspręs, kokia bus santvarka ir santykiai su kitomis valstybėmis“, - sakė M. Peikštienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas1
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu46
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...