Quantcast

Vasarą nieko nedarysime, žiemą vėl raudosime

Šildymo sezonas Vilniuje baigtas. Miestiečiai gali lengviau atsipūsti: blogiausia, kas nutikdavo jų piniginėms, jau praeityje. Tačiau šilumininkai įspėja, kad sušilęs oras namų ūkio problemų neišspręs.

Renovacija – neišvengiama

"Kitais metais vėl bus manifestacijos, ypač šilumos kainų tema bus spekuliuojama rudenį prieš savivaldybių rinkimus. Tačiau jau dabar matome, kad situacija negerėja: žmonės kaip gyvendavo nuo šildymo iki šildymo, taip ir gyvens. Nepastebime jokių teigiamų poslinkių, iniciatyvų ar proveržio butų ūkyje", – kalbėjo bendrovės "Vilniaus energija" komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Jo įsitikinimu, jei žmonės iš tikrųjų skaičiuotų savo pinigus, jau dabar imtųsi keisti namų langus, lopyti stogus, palėpes, šiltinti sienas. Tai esą minimalios priemonės, padedančios išlaikyti šilumą namuose. Tačiau ir tai viso labo laikina.

"Daugiabučių renovacija vyks – norėsime mes to ar ne. Tik klausimas kaip: ar griaunant namus ir statant naujus, ar kokiu nors kitu būdu. Tačiau taip, kaip yra dabar, tęstis negali", – aiškino R.Germanas.

Neatitinkame laikotarpio

Kiauri namai – tai reikšminga, bet ne vienintelė priežastis, kodėl sąskaitos už šildymą nuodija vilniečiams gyvenimą. Antra didžiulė problema – energetinė. Tai – dujos.

"Kol būsime pakabinti ant vieno vamzdžio, tos pačios bėdos mums dusins metų metus. Jei pagaliau susiimtume ir padarytume tai, ką skandinavai – pereitume prie biokuro ir renovuotume pastatus, sąskaitos už šildymą sumažėtų triskart. Atsakingai pareiškiu – triskart. Dabar šilumos tarifą sudaro: 15 centų vien dujos, o likę 5 centai – sąnaudos remontams, įrangos, vamzdynų eksploatacijai", – skaičiavo "Vilniaus energijos" komercijos direktorius.

p>Jis atkreipė dėmesį, kad bendrovė nuo 2002 m., kai perėmė Vilniaus šilumos tinklus, įgyvendino daug projektų. "Ir dar daug numatyta padaryti. Tačiau kai tik įeiname į pastatus, pamatome, kaip viskas neatitinka laikotarpio. Mūsų daugiabučiai atrodo taip pat kaip kurioje nors posovietinėje šalyje Centrinėje Azijoje. Jei nuvažiuotumėte į Lenkiją, tarkime, į Augustavą, iškart pamatytumėte kontrastą – viskas renovuota", – palygino R.Germanas.

Sumažino nuostolius

Daugiabučių renovacijos problemas esą būtina spręsti valstybiniu lygiu. "Kitose išsivysčiusiose šalyse butų ūkio problemoms spręsti skiriama pusė ministerijos, o pas mus kas tuo rūpinasi? Aplinkos ministerijoje yra kelių žmonių skyrius, o problematika juk labai plati, pradedant kiaurais namais, baigiant kiemų tvarkymu ir pan.", – kalbėjo R.Germanas.

Kaltindami šilumininkus lupikavimu žmonės dažnai atkreipia dėmesį į šilumos tinklų efektyvumą. Girdi, ten, kur eina vamzdžiai, net žiemą žaliuoja žolė. Tačiau šiuos priekaištus "Vilniaus energija" atmeta kaip nepagrįstus.

"Kai pradėjome dirbti 2002 m., šilumos vamzdžių nuostoliai siekė daugiau nei 20 proc. Dabar jie sumažinti iki 13,8 proc. Jei palygintume su Skandinavija, mes labai arti jos rodiklių. Pakeisti vieną kilometrą vamzdžio kainuoja mažiausiai 1 mln. litų. Įdėjus 1 mln. litų į 1 km vamzdžio, šilumos nuostoliai sumažėtų kokiais 4 proc. Ekonominio tikslingumo nėra", – aiškino R.Germanas.

Išeitis – pastovus mokėjimas

Šiemet šilumos vartotojai "Vilniaus energijai" skolingi apie 60 mln. litų. Savivaldybė irgi turi skolų. "Situacija stabili, ieškome būdų, kaip išdėlioti atsiskaitymus. Tai nėra labai opi ir neišsprendžiama problema. Visi vieni kitiems skolingi – toks laikas", – svarstė R.Germanas.

O didelių sąskaitų už šildymą smaugiamiems vilniečiams jis patarė pasirašyti pastovaus mokėjimo sutartį.

"Štai už gruodžio šildymą turėjau mokėti apie 500–600 litų, tačiau mokėjau tik 131 litą. Skirtumas yra. Aišku, vasarą mokėsiu daugiau nei kiti vilniečiai, tačiau žiemą sąskaitos kaklo neveržia", – tikino R.Germanas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių