Kaina negalutinė?

Kai 2015 m. Turto bankas išpirko Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, tuometis premjeras Algirdas Butkevičius vylėsi, kad jų rekonstrukcija į kongresų centrą galėtų kainuoti apie 11,6 mln. eurų. 2017 m. nesėkmingai pasibaigusiame rangos darbų konkurse "Irdaiva" kartu su konsorciumo partneriais pasiūlė rekonstrukcijos darbus atlikti už 27,79 mln. eurų. Ši kaina pasirodė aiškiai per didelė Viešųjų pirkimų tarnybai, ir ši pareiškė, kad Turto bankas turės iš naujo svarstyti projekto biudžetą. O 2018 m. premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, kaip minėta, nusprendė skirti šiam projektui vystyti iki 29 mln. eurų.

Pasirodo, ši kaina gali dar išaugti.

"Plėtodami projektą, orientuojamės į šią sumą. Ar ji pakankama galutiniam įgyvendinimui, bus aišku, kai bus suderinti visi sprendiniai. Šiandien to dar nėra padaryta", – atskleidė Turto banko atstovas T.Bagdonas.

Atsivertus 2020 m. valstybės biudžeto projektą, Valstybės investicijų programą Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų komplekso rekonstrukcijai numatyta skirti vos 460 tūkst. eurų, o 2021 ir 2022 m. – atitinkamai 13,256 ir 13,454 mln. eurų. Numatoma priemonės likutinė vertė 2020 m. sausio 1 d. nurodyta 27,170 mln. eurų. Ar tai reiškia, kad 1,83 mln. eurų iš bendros projekto sumos jau panaudota, o rekonstrukcijos pradžios nė horizonte nematyti?

T.Bagdonas aiškino, kad 27,170 mln. eurų suma yra numatyta kaip investicijos į projektą, kurios bus įtrauktos į Vilniaus kongresų centro kapitalą, o 1,83 mln. eurų – projekto įgyvendinimo išlaidos, kurios nebus įtrauktos į būsimo objekto kapitalą.

Kol kas viešai žinoma tik apie vieną pirkinį, skirtą koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijai įgyvendinti: šių metų sausį Turto bankas pasirašė beveik 722 tūkst. eurų vertės sutartį dėl techninio projekto parengimo. Viešąjį konkursą laimėjo 4 bendrovių grupė – priešprojektinius pasiūlymus rengusi Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma, "Archimenai", Projektavimo ir restauravimo institutas ir Vilniaus architektūros studija. Valstybė šiems metams buvo numačiusi skirti rekonstrukcijos projektui 754 tūkst. eurų.

T.Bagdono teigimu, techninis projektas finansuojamas 3 etapais: pirmoji dalis numatyta šiemet, kita dalis – kitąmet, o trečioji – projektui įžengus į rangos darbų stadiją, kadangi kartu su projektu buvo perkama ir projekto vykdymo priežiūra.

"Minimi 722 tūkst. eurų apima visas paslaugas, o techninis projektas yra laikomas kapitaline investicija, todėl 460 tūkst. eurų kitąmet yra numatyti techninio projekto sutarties vykdymui užtikrinti", – patikslino Turto banko atstovas.

K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

Kodėl mums nesiseka?

Žinomas architektas, legendinės grupės "Antis" įkūrėjas ir siela A.Kaušpėdas, komentuodamas buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų situaciją, tik atsiduso: "Yra tokių vietų, kurios tarsi prakeiktos, tiesiog ten nesiseka nieko įgyvendinti. Ir savo praktikoje esu turėjęs keletą panašių istorijų, kur, atrodo, idėja gera, bet nekrenta korta, ir viskas."

Iš tiesų nuo 2004 m., kai buvo pastatyta "Siemens" arena, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijoje buvo planuojami ir daugiabučiai, ir daugiafunkcis kompleksas su stadionu bei viešbučiais už 200 mln. eurų. Planai liko tik popieriuose. Nuo nugriovimo pastatą išgelbėjo kultūros paveldo sergėtojai, 2006 m. įtraukę jį į Kultūros vertybių sąrašą. Bet nuo 2009 m. dėl priešgaisrinės saugos trūkumų ten buvo uždrausti bet kokie renginiai ir pastatas apmirė.

Yra tokių vietų, kurios tarsi prakeiktos, tiesiog ten nesiseka nieko įgyvendinti.

"Aš labai mėgdavau tą salę, ten puiki akustika, – teigė A.Kaušpėdas. – "Antis" ten daug kartų koncertavo, ir paskutinis mūsų koncertas 2003 m. rudenį vyko Vilniaus sporto rūmuose. Pats pastatas tais laikais buvo vienas iš drąsiausių konstruktyvinių sprendimų – tikras modernusis XX a. paveldas, ir jį būtina išsaugoti."

Architekto vertinimu, sprendimas buvusius koncertų ir sporto rūmus pritaikyti konferencijų paskirčiai yra pats tinkamiausias, mat Vilniuje pastatyta ir dar statoma nemažai viešbučių, šiam verslui konferencijų centras suteiks antrą kvėpavimą, o mokesčiai papildys valstybės biudžetą.

"Bet tokie grandioziniai projektai, kaip sporto rūmai ar nacionalinis stadionas, reikalauja labai stiprios politinės valios, kad būtų įgyvendinti be didelių problemų. Valdžios keičiasi, keičiasi požiūriai, galų gale ir ekonominė situacija. O kai trūksta politinės valios, tada lemia aplinkybės – jeigu pavyks padaryti vienu ypu, vadinasi, pavyks, o jei ne – atsiranda atidėliojimai, veliamasi į įvairias sąmokslų teorijas, – svarstė A.Kaušpėdas, neatmesdamas tikimybės, kad poveikį turi ir tarptautinė opinija. – Viskas turi reikšmės, bet jeigu valstybė priėmė sprendimą, reikia dirbti. Kryptingai dirbti su interesų grupėmis, ir su žydų bendruomene, ir su visais kitais proceso dalyviais. Jeigu tik dairysimės atgal, strigs net ir patys geriausi projektai."