Vilniaus universiteto vaikų ligoninė (VUVL) netrukus nebebus savarankiška. Jos ateitis – Santariškių klinikų filialas. Vadovai nerimauja, kad nuo to nukentės jų mažieji pacientai.

Vienys ligoninių pajėgas

Nors VUVL yra visai šalia Santariškių klinikų, jos iki šiol buvo visiškai atskiros įstaigos: savi specialistai, įranga, finansai, valdymo sistema. Pradėjus pertvarkyti Lietuvos ligoninių tinklą, čia ruošiamasi naujai tvarkai – bendram suaugusiųjų ir vaikų ligoninių gydytojų darbui.

Sveikatos ministerijos atstovai tikina, kad šis žingsnis – teisingas ir jo reikėjo jau seniai, tačiau medikai su jų nuomone nenori sutikri. Jie įsitikinę – dėl to, kad kažkam reikia formaliai sumažinti ligoninių skaičių, suprastės sergančių vaikų gydymas.

"Jei mes tapsime suaugusiųjų ligoninės filialu, mums bus sunku išlaikyti vaikų ligoninės specifiką, o ji visai kitokia nei suaugusiųjų. Pradedant nuo techninių dalykų – specifinės įrangos, palatų dydžių, slaugos poreikio iki mamų buvimo ligoninėje su vaikais ir daug kitų dalykų. Mūsų specialistai nemoka gydyti suaugusiųjų, o klinikų specialistai nemoka dirbti su vaikais. Nesvarbu, kad turime tą pačią licenciją. Reikia žinių, patirties", – įsitikinęs VUVL direktoriaus pavaduotojas mokslui ir mokymui prof.Vytautas Usonis.

Vaikams siekia išimties

VUVL jau buvo bandymų jungti kai kurias ligoninių funkcijas. "Bandėme jungti transporto, aptarnavimo paslaugas ir patyrėme visišką fiasko, teko atsiskirti. Įsivaizduokite, kaip bus, jei mūsų ligoninėje atsitinka kažkas su santechnika ir reikia ieškoti vieno specialisto, dirbančio visoms Santariškėms. Nerealu", – kalbėjo VUVL direktoriaus pavaduotoja intervencinei medicinai Olga Zimanaitė.

V.Usonio nuomone, vaikų gydymui reformos metu reikėtų taikyti išimtis. "Pirmiausia, mes nemanome, kad tokios pertvarkos leistų sutaupyti, antra, net jei ir taip, tuomet sakykite aiškiai, kad taupome vaikų sąskaita", – piktinosi jis.

Daktaras atsiminė atvejį, kai atsiradus pirmiesiems kompiuteriniams tomografams visi galvojo, kad jie bus suaugusiųjų ligoninėje ir ten dirbantys specialistai dalį laiko galės tirti vaikus. "Gyvenimas parodė, kad tai nepasitvirtina. Vaiko kūno sandara kitokia nei suaugusiojo, kitos ligos, negalime taikyti to paties, – tikino V.Usonis. – Be to, esame vienintelė daugiaprofilinė universitetinė vaikų ligoninė Lietuvoje. Jos panaikinimas parodytų valstybės požiūrį į vaiko sveikatą".

Bijo prarasti partnerius

Kitas ligoninės rūpestis – kaip bus su ligoninės finansavimu. "Dabar mes visiškai išsilaikome patys, esame rentabilūs, nieko neprašome. Kai viename biudžete, vienoje įstaigoje bus vaikų eilutė ir suaugusiųjų eilutė, kils labai didelis pavojus, kad  vaikams skirtos lėšos jų nepasieks. Tiesiogiai nebus pasakyta, kad vietoje vaikų bus teikiama pagalba suaugusiems, bet yra daug kitų būdų", – baiminosi profesrorius.

"Kitas dalykas – mes esame ne vienos tarptautinės programos partneriai. Kaip jiems turėsime paaiškinti, kad ligoninės nebeliko, ar jie norės toliau bendradarbiauti?

Mus taip pat labai remia organizacija Lietuvos vaikų viltis. Jie renka aukas ir remia vaikų ligoninę, ko nedaro mūsų valdžia. Jie labai skaičiuoja pinigus, nemėtys be reikalo ir galbūt neduos tokiai didžiulei įstaigai, o mums tai bus didžiulis smūgis. Galų gale, turime išsaugoti mūsų unikalumą, valdžia turi galvoti apie Lietuvos ateitį. Juk apie valstybę sprendžiama pagal jos požiūrį į vaikus ir į senelius", – sakė O.Zimanaitė.