Abortams nepritariantys aktyvistai pirmadienį protestavo prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Jie reikalavo atšaukti sveikatos apsaugos ministro įsakymo dalį, kuria leidžama atlikti abortą pagal moters pageidavimą.

Tikisi naujo įstatymo

Devyni žmonės laikė plakatus su užrašais „Ministre, stabdyk įsakymą žudyti vaikus", „Nutraukiamas ne nėštumas, o gyvybė“, „Kūdikis - ne klaida ir ne pavojus" „Žmogžudystė niekada neturėjo būti įteisinta" ir panašius.

Pasak mitingo organizatorių, akcijai pasirinkta simbolinė data - birželio 1-oji yra Vaikų gynimo diena.

„Pirštines nusimovei ir švarios tavo rankos, bet ar švari tavo sąžinė“?, - akcijos prasmę pirmadienį portalui komentavo Dalia Taralienė, vilkėjusi medikės drabužius ir stovėjusi šalia kibiro, kuriame gulėjo raudonais dažais ištepta lėlė, simbolizavusi aborto metu nužudytą kūdikį.

Ji tvirtino, kad 1994 m. sveikatos apsaugos ministro pasirašyto įsakymo „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos tvarkos“ 1-oji dalis „Nėštumo nutraukimas pagal moters pageidavimą“ prieštarauja „Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui“, kuriame numatyta vaiko teisė gyventi ir augti, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia.

Vienas iš akcijos organizatorių Vytautas Pelakauskas portalui tvirtino, kad iniciatyvinė grupė kreipsis į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad šis inicijuotų juridinį šio įsakymo vertinimą. V.Pelakausko teigimu, taip pat bus siekiama paspartinti penkių parlamentarų parengtą Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto svarstymą parlamente.  Jeigu šis įstatymas būtų priimtas, abortai Lietuvoje pagal moters pageidavimą būtų uždrausti.

„Toks įstatymas jau yra priimtas kai kuriose ES šalyse - Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. O visoje Lotynų Amerikoje tokie įstatymai yra priimti - abortai ten yra draudžiami“, - portalui sakė V.Pelakauskas.

Jis tikino, kad jei Seimo nariai neatsižvelgs į jų reikalavimus, bus svarstoma galimybė kreiptis į teismą, kad šis pateiktų savo teisinį vertinimą dėl ministro įsakymo.

Prieš akciją protestuotojai taip pat išplatino kreipimąsi sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui, Seimo Sveikatos reikalų komitetui bei Seimui, reikalaudami panaikinti teisę nutraukti nėštumą pagal pageidavimą.

Ministerijos atstovas: susiduriame su dviprasmiškumu

Su protestuotojais pasikalbėti išėjęs ministro patarėjas Rimantas Remeika portalui vylėsi, kad ši protesto akcija paskatins aktyvesnes diskusijas visuomenėje dėl abortų.

„Dabar mes susiduriame su tam tikru dviprasmiškumu. Gydytojo priedermė yra saugoti žmogaus sveikatą. Kartais gydytojas turi priimti nelengvą sprendimą pagal šiai dienai galiojančius įstatymus“, - kalbėjo R.Remeika.

Paklaustas, kokia yra ministerijos pozicija dėl abortų, ministro patarėjas sakė, kad ministerija laikosi nuomonės, kad gydytojas privalo saugoti žmogaus sveikatą ir gyvybę.

„Problema yra ta, kad baimė neleisti moteriai pasirinkti gali sukelti kitą kraštutinumą - žudyti save. Bandyti nėštumo problemą spręsti nelegaliais keliais. Tada susiduri su sunkiu apsisprendimu“, - sakė ministro patarėjas.

Jo teigimu, šios abortų problemos sprendimas yra ne sveikatos apsaugos sistemos problema. „Tai yra teisinė ir moralinė Lietuvos problema“, - tikino ministro patarėjas.

Pasak R.Remeikos, abortų klausimu turėtų vykti aktyvesni debatai. Ministro patarėjas tvirtino, kad su abortais susiję ir daugybė kitų problemų.

„Lietuvos problema yra tai, kad abortai dažnai tampa šeimos planavimo priemone, kas yra ydinga ir iškreipta. Tai yra su švietimu susijusi problema, su auklėjimu susijusi problema. Reikia, kad visuomenėje būtų kuo daugiau diskutuojama, kas yra nėštumas, kas yra kūdikis. Kuo mes daugiau diskutuosime, tuo mes greičiau pribręsime prie vieno ar kito sprendimo“, - portalui sakė ministro patarėjas.

Abortų statistika
 
Pagal dabar galiojančius įstatymus, Lietuvoje nutraukti nėštumą leidžiama iki 12 nėštumo savaitės. Kasmet Lietuvoje tokia teise pasinaudoja apie 10 tūkst. moterų.

Akcijos organizatorių žiniomis, nuo 1994 m., kada buvo paskelbtas minėtas ministro įsakymas, iki dabar „buvo legaliai nužudyta mažiausiai 200 tūkst. teisę gyventi turėjusių vaikų“.