- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tirdama Sausio 13-osios bylą Lietuvos teisėsauga nėra laisva, kažkokios jėgos ją varžo, teigia buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
„Yra išankstinė nuostata, o galbūt ir varžtai, apribojimai, ko negalima tirti“, – antradienį Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatydamas naują savo knygą apie Sausio 13-ąją sakė V. Landsbergis.
Jis minėjo, kad Lietuvos teisėsauga kažkodėl vengia kelti buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo atsakomybės klausimą dėl 1991 metų sausio žudynių Vilniuje.
V. Landsbergis pabrėžė, kad Sausio 13-osios byloje M. Gorbačiovas net nėra apklaustas, nekalbant apie kaltinimų pateikimą ir jo teisimą.
Kas varžo Lietuvos teisėsaugą, buvusio pirmojo faktinio Lietuvos vadovo teigimu, neaišku.
„Kur yra ta jėga? Manau, kad tai ta pati senoji jėga. Per šitą bylą Lietuvos teisėsauga turi progą išeiti į laisvę, bet ji nėra laisva, ją kažkas varžo. Gal kada nors atsiskleis tie mechanizmai“, – antradienį bibliotekoje kalbėjo V. Landsbergis.
Mano ginklas yra pateikti tikrus dalykus, kuriuos sunkiau arba neįmanoma apmeluoti.
Savo naująją knygą „Naujai atitirpę Sausio 13-osios pėdsakai ir mirtinai abejingas lietuviškas teisingumas“ jis vadino akmenėliu į Lietuvos teisėsaugos langą.
„Mano ginklas yra pateikti tikrus dalykus, kuriuos sunkiau arba neįmanoma apmeluoti“, – teigė V. Landsbergis.
Leidinyje buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas publikuoja įvairius 1991 metų sausio dokumentus, pokalbių išklotines, vėlesnius savo komentarus apie Sausio 13-osios bylą.
Autorius tvirtino, kiek galįs, tiek besistengiantis paskelbti „kuo daugiau autentikos“, dokumentų apie aktualią praeitį.
V. Landsbergio teigimu, tai, kad naudoti smurtą Vilniuje 1991 metų sausį leido pats M. Gorbačiovas liudija ne vienas faktas ir liudijimas, tačiau jie kažkodėl ignoruojami. Jis minėjo M. Gorbačiovio biografo knygą, kad SSRS jėgos struktūrų vadovai vis prašė leidimo Vilniuje panaudoti jėgą.
„Jis (biografas – BNS) užfiksavo, ką jie pasakoja. M. Gorbačiovas ilgai to vengė, o paskui pamojo ranka: „Eikite, pabandykite“. Jį įtikinėjo, kad visi Lietuvoje tik ir laukia kokio nors jėgos veiksmo ir Landsbergio valdžia grius tuoj pat. (...) Tą ir rašo jo biografas Andrejus Gračiovas, bet aš abejoju, ar mūsų teisėsauga, kuri tyrė tą bylą, pasikvietė jį ir paprašė bent jo parodymų“, – sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Jo teigimu, teisėsauga keistai elgiasi ne tik Sausio įvykių, bet ir Medininkų byloje. Anot jo, iškart po žudynių Medininkų pasienio poste sąmonę atgavęs Tomas Šernas liudijo, kad nusikaltime dalyvavo Vilniaus specialiosios paskirties milicijos būrio vadas OMON vadas Boleslovas Makutinovičius.
„(...) bet tas žmogus niekada nebuvo tiriamas, neva nustatyta, kad Vilniaus OMON ten nedalyvavo, o atvažiavo Rygos OMON“, – sakė V. Landsbergis.
Knygos pristatyme dalyvavęs vieno iš Sausio įvykių aukų sūnus Robertas Povilaitis pasakojo nesėkmingai siekęs, kad M. Gorbačiovas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje.
Jis su advokatu buvo kreipęsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl M. Gorbačiovo kaip tuometinio ginkluotųjų pajėgų vado aplaidumo.
„Įrodyti, kad M. Gorbačiovas buvo davęs nurodymus ar įsakymus, gali būti neįmanoma, todėl siekėme, kad bent jau būtų sprendžiama, kad jis ką nors aplaidžiai padarė. Karo vado pareiga – reaguoti ir stabdyti, jeigu jis sužino apie nusikaltimą. Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą“, – pasakojo R. Povilaitis.
„Ką reiškia atsisakyti pradėti vykdyti ikiteisminį tyrimą? Tai reiškia, kad prokuratūra turi būti įsitikinusi, garantuota, turėti neginčijamų įrodymų, kad nusikalstama veika nėra padaryta. Priešingu atveju reikia pradėti tyrimą ir aiškintis“, – pridūrė jis.
Nepriklausomybės gynėjo sūnus teigė, kad šis prokuratūros sprendimas jį labai sukrėtė.
„Kažkoks yra sprendimas net nekelti atsakomybės klausimo“, – teigė jis.
Vilniaus apygardos teismas trejus metus nagrinėja Sausio 13-osios bylą. Tai viena didžiausių teisėsaugos bylų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Vasarį planuojama skelbti nuosprendį.
Joje daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Visi kaltinamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, teisiami už akių. Dauguma kaltinamųjų gyvena Rusijoje ir Baltarusijoje, šios atsisakė suteikti Lietuvai teisinę pagalbą.
Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs sprendimą byloje liudytoju apklausti M. Gorbačiovą, išsiųsti keli šaukimai, bet Rusija atsisakė jį įteikti buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti anksčiau buvo nuteisti šeši asmenys.
Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...