Už Guggenheimo studiją prašoma dar 250 tūkst. litų

Nors Vilniaus valdžia dar tik svarsto, ar verta sostinėje statyti Guggenheimo-Ermitažo muziejų, o jei verta, iš kur tam paimti pinigų, Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius Kristijonas Kučinskas prašo miestą sumokėti už jau parengtą muziejaus galimybių studiją.

250 tūkst. litų - tiek už atliktą darbą Solomono R. Guggenheimo fondui turės atriekti Vilniaus miesto savivaldybė.

„Prašome skirti 250 tūkst. litų iš dalies apmokėti galimybių studiją iš Vyriausybės VIP specialiosios tikslinės dotacijos „Vilniaus miesto konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros objektų plėtra)“, - kreipimesi į savivaldybę rašo K.Kučinskas.

Kalbėdamas su portalu jis atkreipė dėmesį, kad šia suma turėtų būti padengtas galimybių studijos skolos likutis. „Iš viso ji kainavo daugiau nei 2 mln. JAV dolerių. (5 mln. litų) Tai kaina su visomis parodomis, architektūriniais modeliais. Ir viskas buvo apmokėta privačių rėmėjų lėšomis, valstybė kol kas nieko nėra davusi. Tačiau galutiniam apmokėjimui pinigų prašome dėl to, kad Vyriausybė yra priėmusi sprendimą projektą įgyvendinti, miestas yra sukūręs darbo grupę“, - aiškino K.Kučinskas.

Už muziejaus galimybių studiją 2007 m. jau buvo sumokėta 1 mln. 837 tūkst. litų. Buvęs sostinės meras, dabar Seimo narys liberalcentristas Atrūras Zuokas, kovodamas už būsimą muziejų, pernai bankui užstatė net savo šeimos butą, esantį Užupyje. Paėmęs 1 mln. litų dydžio kreditą muziejaus parengiamuosius darbus ir galimybių studiją jis finansavo iš savo kišenės.

Susitarimą dėl muziejaus Vilniuje galimybių studijos dar 2007 m. liepos 10 dieną pasirašė Solomono R. Guggeingeimo fondo direktorius Thomas Krensas ir Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius K.Kučinskas.

Praėjusių metų spalį Guggenheimo fondo atstovai Vyriausybės specialiai sudarytai darbo grupei pristatė Vilniuje planuojamo statyti daugiafunkcinio kultūros centro, kuriame įsikurs Guggenheimo-Ermitažo muziejus bei Jono Meko vizualinių menų centras, galimybių studiją.
Po susitikimo darbo grupės atstovai sakė, kad bendra projekto kaina gali siekti apie 260 mln. litų. Apie 30 mln litų kasmet esą turėtų „grįžti mokesčių pavidalu“, o muziejaus kūrimas galėtų atsipirkti per 8-9 metus.

Tačiau po susitikimo nė viena pusė nepatvirtinto, kad muziejus Lietuvoje tikrai bus statomas.

Pagal pirminį sumanymą irakiečių kilmės architektės iš Londono Zahos Hadid suprojektuotas „Guggenheimo-Ermitažo" muziejus sostinėje prie Baltojo tilto turėtų iškilti iki 2013 metų, kai Lietuva pirmininkaus ES.

Planuojama, kad maždaug 13-14 tūkst. kv.m dydžio pastate turėtų būti pagrindinės kolekcijos galerijos, žiniasklaidos centras, dvi kino salės, Valstybinio Ermitažo muziejaus ir specialiųjų parodų galerijos, litvakų meno ir informacinis centrai.
Skaičiuojama, kad per metus muziejų aplankytų apie 400 tūkst. lankytojų, kurių pusę sudarytų užsieniečiai.

Valstybė muziejaus statyboms galėtų skirti ne daugiau kaip 10-15 proc. reikalingų lėšų. Likusias lėšas skirtų Vilniaus miesto savivaldybė, privatūs rėmėjai, būtų ieškoma ES fondų paramos.

Plačiau apie tai skaitykite rytojaus dienraštyje "Vilniaus diena"