Už automobilių stovėjimą sostinėje surinkta apie 10 mln. eurų – kam skiriamos šios lėšos?

Kuriant patogią, saugią ir darnią aplinką, per 2021 metus mieste šios lėšos prisidės prie šių infrastruktūros objektų priežiūros ir rekonstrukcijų:

• Tiltų ir viadukų priežiūra ir remontas.

• Susisiekimo infrastruktūros projektavimas.

• Aukštaičių ir Paupio g. rekonstravimas su įvažiavimu į Drujos gatvę.

• Dviračių turizmo trasų ir maršrutų (jungčių su Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybėmis) ženklinimas (įgyvendinama su Vilniaus, Trakų, Širvintų rajonų savivaldybėmis).

• Viešųjų erdvių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie rekonstruojamų Aukštaičių, Paupio ir Drujos gatvių.

• Susisiekimo optimizavimas pagal darnaus judumo principus Šeškinės daugiafunkcio komplekso prieigose, įrengiant tam tinkamą infrastruktūrą su inžinerinėmis komunikacijomis.

• Pėsčiųjų dviračių tilto per Nerį tarp Lazdynų ir Naujamiesčio (Užvingio salos tiltas) įrengimas ir viešosios erdvės sutvarkymas.

• Nemenčinės plento rekonstrukcija nuo Kairėnų gatvės iki miesto ribos.

• Lukiškių aikštės sutvarkymo darbai su techninio darbo projekto parengimu ir projekto vykdymo priežiūra (I etapas).

• Vilnios pakrančių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje.

• Sacharovo aikštės sutvarkymas.

2020 metais infrastruktūros jau finansuoti šie darbai:

• Tiltų ir viadukų priežiūra ir remontas.

• Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros vystymas (priežiūra, remontas, rekonstrukcija).

• Susisiekimo infrastruktūros projektavimas.

• Pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Žalgirio, Rinktinės, Širvintų, Kernavės gatvėse Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje.

• Aukštaičių g. įrengimas su įvažiavimų į Drujos g. ir Paupio g. rekonstravimu.

• Centrinės gatvės bulvaro su rekreacine įranga įrengimas Paplaujos rajone.

• Kompleksinis gyvenamojo rajono kvartalo Žirmūnų, Minties, Tuskulėnų gatvių trikampyje viešosios infrastruktūros atnaujinimas.

• Neries senvagės rekreacinės infrastruktūros įrengimas su aktyvaus poilsio ir pėsčiųjų bei dviračių trasomis.

• Viešųjų erdvių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie rekonstruojamų Aukštaičių, Paupio ir Drujos gatvių.

• Dviračių tako T. Narbuto gatvėje nuo Pilaitės pr. iki Konstitucijos pr. statyba.

• Gamtinės Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklės atkūrimas (tarp Linkmenų ir Geležinio Vilko gatvių).

• Kultūrinį-istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas.

• Neries krantinių modernizavimas, sukuriant inovatyvias erdves kūrybai, sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams Šiaurinėje teritorijoje.

• Valstybinio Trakų Vokės parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui ir tausojančiam naudojimui.

• Vilnios pakrančių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje.

• Lazdynų sveikatinimo centro prieigų aplinkos sutvarkymas.

• Viešųjų erdvių tvarkymas Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje tarp Giedraičių g. ir Kintų g., ir prie Giedraičių g.

Naujausias stovėjimo vietų užimtumo tyrimas, atliktas 2020 m. rudenį, rodo, kad palyginus 2020 m. ir 2018 m. duomenis, stebimas bendras visų rinkliavos zonų stovėjimo vietų užimtumo mažėjimas. Tam įtakos turėjo epidemiologinė situacija ir ryškiai sumažėjęs gyventojų mobilumas.

• Mėlynojoje zonoje užimtumas mažėjo nuo 77 proc. iki 65 proc., raudonojoje nuo 88 proc. iki 64 proc., geltonojoje nuo 83 proc. iki 63 proc., žaliojoje nuo 66 proc. iki 62 proc. Mažiausias pokytis žaliojoje zonoje susijęs su tuo, kad ši zona labiau apima gyvenamuosius rajonus.

• Bendras stovėjimo užimtumas būtent Senamiesčio gatvėse mažėjo nuo 85 proc. iki 68 proc. Tačiau dalyje gatvių jis didėjo – pavyzdžiui, Didžiojoje g. nuo 83 proc. iki 88 proc., Šv. Jono g. nuo 69 proc. iki 78 proc., o tam įtakos galėjo turėti aktyvesnis vietinis turizmas.

• Labiausiai užimtos buvo mėlynosios zonos Kaštonų, Šermukšnių, Jogailos, A. Smetonos, L. Stuokos – Gucevičiaus, Žemaitijos, Vasario 16-osios gatvės,  o tai susiję su didesne gyvenamųjų būstų koncentracija ir įsikūrusiomis verslo bei valstybės įstaigomis.

Bendras parkavimo poreikio mažėjimas matomas ir programėlėje „m.Parking“.

• 2020 metais, lyginant su 2019-aisiais, mokamo parkavimo užsakymų buvo apie 25 proc. mažiau, o būtent gruodžio mėn., kai karantino ribojimai tapo dar griežtesni, jų buvo maždaug 45 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.