Didins baudas

"Projektas nepatiks daliai liberalų, bet laisvė, mano nuomone, turi turėti ribas", – teigė Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas, pateikęs Seimui siūlymą dvigubinti baudas už triukšmo taršos pažeidimus. Politikas neslėpė, kad yra nusitaikęs ypač į naktinius barus ir klubus, kurie pažeidžia gyventojų teisę į sveiką gyvenseną, ramybę ir miegą. Gyventojai, jo įsitikinimu, yra bejėgiai kovoti su tokiu verslu, jie yra priversti nemiegoti, gerti migdomuosius. Gyventojų skundų svarstymas dažnai yra numarinamas savivaldybėse, o baudos už tvarkos pažeidimus yra neadekvačiai mažos.

Mykolas Majauskas, K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

Seimas M.Majausko pateiktoms Administracinių nusižengimų kodekso ir Triukšmo valdymo įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė. Lapkričio 28 d. Seimas po svarstymo komitetuose vėl planuoja įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.

M.Majauskas siūlo nustatyti, kad savivaldybių tarybos turėtų privalomai viešai svarstyti pakartotinių triukšmo viešose vietose taisyklių pažeidėjų ūkinės veiklos ribojimą. Pagal jo siūlomą Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektą, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą būtų numatyta bauda nuo 100 iki 600 eurų (šiuo metu yra nuo 50 iki 300 eurų). Už tokį pažeidimą, padarytą pakartotinai, siūloma bausti nuo 500 iki 1 000 eurų (šiuo metu yra nuo 280 iki 600 eurų). Už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą būtų numatyta bauda nuo 150 iki 600 eurų (šiuo metu yra nuo 80 iki 300 eurų). Už tokį administracinį nusižengimą, kuris padarytas pakartotinai, siūloma bausti nuo 500 iki 1 000 eurų (šiuo metu baudžiama nuo 300 iki 600 eurų).

Šiuo metu tik kai kurių Lietuvos savivaldybių patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės numato priemones, skirtas drausminti pakartotinai ar piktybiškai jų nesilaikančius asmenis, tačiau ūkinės veiklos ribojimo svarstymas apibrėžiamas tik kaip galimybė, o ne būtinybė. Kitose savivaldybėse toks mechanizmas nėra numatomas ar apibrėžtas apskritai. Toks skirtingas reguliavimas savivaldybės institucijas padaro neįgalias imtis griežtesnių sankcijų, o abejingoms savivaldybėms leidžia sąmoningai ignoruoti nuolatinius triukšmo taisyklių pažeidimus.

M.Majausko teigimu, dabar galiojančio reguliavimo neveiksmingumą įrodo tai, kad nuo 2017 m. atvejų, susijusių su Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo taršos kontrolę, nevykdymu ar pažeidimu, skaičius Lietuvoje išaugo nuo 131 iki 170, o konkrečiai su savivaldybių patvirtintų triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių pažeidimu susijusių atvejų skaičius – nuo 28 iki 46.

Siūlo kalbėtis

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka siūlymą didinti baudas pavadino kvailu. Jo manymu, ne bausti reikia, o dialogo būdu spręsti problemas.

"Mes dirbame savo darbą, ir jeigu kažkas kažkur netyčia įvyksta, susimokame baudas. Jeigu kažkas piktybiškai nesilaiko tvarkos, gauna jau dabar tas baudas pakankamai dideles, dar yra ir kitų priemonių – net gali prarasti licencijas. Tad tas M.Majausko siūlymas – tik politikavimas prieš rinkimus", – sakė barų atstovas.

Reikia visiems kartu gyventi ir dialogo keliu viską galima išspręsti – reikia tik noro ir nebūti užsispyrusiam.

Užsiminus apie tai, kad gyventojai skundžiasi negalintys susitarti su barų savininkais, R.Pranka tikino, jog barai stengiasi tvarkytis, nes jiems svarbu išsaugoti savo verslą, o gyventojai nori visiškai uždaryti barus arba leisti jiems dirbti iki 10 valandos vakaro. Čia ir yra konfliktas.

"Visame vakarų pasaulyje barai yra ir centre, ir ne centre. Jeigu iš centro išboginsime barus, kas liks iš turizmo mieste? Nieko, – sakė verslininkas. – Žmonės turi suprasti, kad naktinė ekonomika yra viena iš pagrindinių miesto gyvavimo dalių – naktiniai barai, naktiniai klubai, restoranai ir panašiai. Jų mokesčiai sudaro labai didelę dalį miesto biudžeto ir tokiuose miestuose kaip Amsterdamas, Londonas ši sritis biudžeto finansuojama, nes tai yra labai svarbu. O pas mus tai vis dar nesuprantama, vertinama, kaip kažkoks blogis, kur vien girtuokliai ir antžmogiai. Labai keista, kad šitaip yra."

R.Pranka tikino, kad barams ne tas pats, ką galvoja žmonės. Juk jie yra investavę pinigus, turi savo planus, perspektyvas, nusimatę ateitį, pelnus ir pan. Daryti kokias nors nesąmones, nusižengti įstatymams jiems neapsimoka. Vienas kitas gal piktybiškai tai daro. Kiti laikosi įstatymų, ieško būdų, kaip spręsti su triukšmu, rūkymu lauke susijusias problemas.

"Čia yra svarbiausia – barų savininkai turi suvokti, kad dirba tarp gyventojų, o gyventojai turi suvokti, kad gyvena centre, kur yra naktinio pasilinksminimo vietos. Ir kažkokiu būdu reikia rasti tam tikrą kompromisą, kurį pavyksta rasti visame pasaulyje. O tas radikalumas – barus uždaryti ir visus kažkur iškelti – ne sprendimo būdas. Reikia visiems kartu gyventi ir dialogo keliu viską galima išspręsti – reikia tik noro ir nebūti užsispyrusiam", – sakė Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas.