Kitur – griežčiau

"Kažkodėl tie barų žmonės visad sako, kad kitose šalyse barams viskas leidžiama, bet aš turiu surinkusi gausybę informacijos apie tai, kad taip nėra. Ten yra taisyklės, ir jų laikomasi. Pas mus baudos yra juokingos. Tad elgiasi, kaip nori, daro, ką nori, kaimynai nesvarbūs, susimoki kažkokią juokingą baudą ir "varai" toliau. Nežinau, kokia savivaldybės pozicija dėl tų baudų didinimo, bet faktas, kad jie visą tą barų verslą palaiko. Tik štai klausimas, iš kur ta motyvacija atsiranda", – sakė A.Baškauskaitė.

Jos teigimu, nors yra buvę nuomonių, kad gal kažkur barui vieta ir netinkama, bendruomenė nekovoja prieš barus iš esmės. Dažniausiai prašoma, kad būtų atsižvelgta į tai, kokia yra gyventojų situacija. Savivaldybės atstovai dalyvauja susitikimuose su bendruomene, girdi, ką žmonės sako, bet nepanašu, kad jiems tai rūpėtų. Leidimai prekiauti alkoholiu dažniausiai išduodami neribojant laiko, licencijos kainuoja nedaug, didelių smegenų pilstyti alkoholį nereikia, o šalia gyvenantiems žmonėms gyvenimo nebėra. Tačiau juk ne tik verslas turi teisių – žmonės taip pat turi teisę savo namuose išsimiegoti, nekvėpuoti dūmais, ramiai gyventi. Kažkas negerai, jei bendruomenė turi nuolat savivaldybės klerkams tai priminti.

Liberalizmas – ne į naudą

Jau ne pirmą kadenciją Vilniaus miesto taryboje dirbančios Rasos Baškienės teigimu, nors senamiesčio gyventojai nuolat skundžiasi dėl naktimis veikiančių barų, savivaldybės administracija šioje srityje yra labai neveikli, viešosios tvarkos skyrius – visiškai neveiklus, ir galima tik spėlioti, dėl ko taip yra.

"Žmonės skundžiasi, nepatenkinti, o jie nereaguoja. Kodėl? Ar čia yra tam tikras suinteresuotumas? Tą klausimą esu kėlusi, – sakė R.Baškienė. – Man keista, bet dabartinės savivaldybės administracijos – mero, jo paskirto administracijos direktoriaus – yra tokios nuostatos. Aš klausiau mero, kokia jo vizija, kaip turėtų būti Vilniuje visos šios problemos sprendžiamos. Jis teigė, kad Vilnius turi būti patrauklus miestas verslui, jaunimui. Tiesa, jis prisimena, kad ir gyventojai yra."

R.Baškienė yra savivaldybėje sudarytos Naktinės ekonomikos komisijos narė ir teigia planuojanti kovoti už gyventojų teises į naktinį poilsį ir ramią aplinką ir kad jiems niekas neaiškintų, jog norintieji ramybės turi važiuoti gyventi į užmiestį.

Anot tarybos narės, suprantama, kad verslas neišsikels iš senamiesčio. Tačiau nuo 2011 m. kalbama apie tai, kad reikėtų miestą suskirstyti į zonas, kad ir verslui būtų aiškios taisyklės, ir visiems. Būtų nustatyta, kad tam tikroje zonoje galima iki 6 valandos ryto siautėti, nes ten niekam netrukdai, o kurioje nors kitoje zonoje leidžiama tik iki 22 ar 24 valandos triukšmauti. Tačiau iki šiol pasiūlymai taip ir liko "ore", po to pasikeitė valdžia, atėjo liberalai.

"Kai kuriems žmonėms tas liberalizmas reiškia – man yra gerai, o į kitus žmones, jų skundus, poreikius kojos gali būti valomos, – sakė tarybos narė. – Aš manau, jeigu yra pažeidžiami teisės aktai, jeigu žmonės negali miegoti naktį, savivaldybė turi imtis priemonių. Visose išsivysčiusiose šalyse yra tam tikra tvarka, ir jos laikomasi. O pas mus verslas yra aukščiau visko. Ir kol kas matau vienintelę prošvaistę – tik bendruomenė gali tam pasipriešinti. Ne kartą esu sakiusi – eikite į teismus. Juk esame teisinė valstybė – jei savivaldybė nesilaiko įstatymų, situaciją reikia spręsti teismuose. Jeigu į jus ciniškai valosi kojas, tai ką daugiau daryti?"

Ekonomiškai naudinga

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovai akcentuoja, kad miestas yra gyvas organizmas, kuriame būtina suderinti skirtingų gyventojų grupių interesus, o savivaldybė nuolat palaiko dialogą su visomis gyventojų grupėmis.

Prieš kurį laiką atlikta naktinės ekonomikos studija parodė, jog Vilniaus naktinė ekonomika sugeneruoja 659 mln. eurų apyvartą kasmet. Naktinėje ekonomikoje užimta apie 20 tūkst. vilniečių, ir šis skaičius per pastaruosius 10 metų išaugo kone trečdaliu. Tad daliai vilniečių aktyvus senamiesčio gyvenimas – pragyvenimo šaltinis ir naujos darbo vietos. Todėl vienareikšmiškai šios situacijos savivaldybė vertinti nenorėtų.

Yra ir įrankių, kurie skirti tramdyti piktybinius Triukšmo valdymo įstatymo pažeidėjus: tai yra nemažos piniginės baudos, kurios siekia iki 600 eurų. Savivaldybės valioje taip pat ir galimybė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais, dėl kurios išsilaiko barai ir naktiniai klubai, laiką. Visiškai piktybiniams viešosios tvarkos nesilaikantiems juridiniams asmenims gali būti atimta alkoholio prekybos licencija – dėl šio klausimo kolegialiai sprendžia miesto taryba. Bet kuriuo atveju savivaldybė visuomet stengiasi suderinti skirtingų gyventojų grupių interesus, rasti abiem pusėms priimtiną kompromisą, o ne tiesiog drausti ir bausti.