Beveik 345 tūkst. litų – tokia suma skirta Vilniaus miesto įvaizdžio tobulinimo studijai parengti. Ką tai duos net su kiemsargiais atsiskaityti nesugebančiam miestui?

Sudarė darbo grupę

Praėjusių metų lapkritį projektas "Vilniaus miesto įvaizdžio tobulinimo studijos parengimas" buvo patvirtintas miesto taryboje. Bendra projekto vertė tada siekė šiek tiek daugiau kaip pusę milijono – apie 512 tūkst. litų.

Vilniaus miesto įvaizdį patobulinti užsimojusi savivaldybė paskelbė konkursą. Šių metų gegužę iš trijų dalyvių jį laimėjo reklamos bendrovė "Lukrecijos reklama". Su šia bendrove projekto užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – sutartį pasirašė prieš gerą mėnesį, liepos antroje pusėje. Įmonė pradėjo rūpintis studijos kūrimu, o uždaviniams formuoti iš savivaldybės atstovų buvo sukurta dešimties asmenų darbo grupė. Į ją įtraukti savivaldybės specialistai, dirbantys skirtingose, bet kaip sakė projekto darbo grupės vadovė, miesto tarybos narė Indrė Jakaitytė, esminėse miesto įvaizdžiui kurti ir gerinti srityse: ekonomikos ir investicijų, turizmo, e. miesto, Vilniaus kino biuro, užsienio ryšių.

"Studijos esmė – kad būtų išnagrinėtas esamas Vilniaus įvaizdis, padarytos SSGG, SWOT analizės, ištirta konkurencinė aplinka, išgryninti unikalūs miesto aspektai, savybės. Į tą analizę patenka ir Vilniuje vykstantys kultūros bei sporto renginiai. Bus tiriamos Vilniaus miesto galimybės "Creative city", "Meeting friendly city", "Smart city", "Filming friendly city" aspektais. Po šios analizės bus rengiama koncepcija ir bus siūlomas konkretus rinkodaros bei komunikacijos priemonių planas. Ir visa tai suguls į bendro Vilniaus miesto įvaizdžio, o jo šiuo metu tikrai trūksta, strategiją", – projekto eigą nupasakojo I.Jakaitytė.

Ji pridūrė, kad, žvelgiant į Vilnių kaip į konkurencingą miestą tarptautinėje plotmėje, įvaizdžio klausimo nuošaly palikti negalima, esą tada tą kovą tikrai pralaimėsime.

Vizijos dar neturi?

Be konkursą laimėjusios įmonės "Lukrecijos reklama", projekte dalyvauti siekė ir dvi ūkio subjektų grupės. Vieną jų sudarė dvi suomių bendrovės – "FCG Design and Engineering Ltd" ir "Place Marketing Ltd", kitą – trys bendrovės: lietuvių "Civitta" ir PIAR bei estų "Corpore" AS, kūrusi Estijos įvaizdžio koncepciją.

Konkursą laimėjusi įmonė studijai parengti turi devynis mėnesius – vėliausiai iki kitų metų balandžio antros pusės. Laimėtojos pasiūlyta projekto įgyvendinimo suma – 344 850 litų, didžioji dalis finansuoja iš ES lėšų.

Pasiteiravus, su kokiomis idėjomis ir pasiūlymais buvo dalyvaujama konkurse, "Lukrecijos reklamos" vadovas Marius Vaupšas paaiškino, kad pirkimo dokumente jie dar nieko nesiūlo ir kad ten viskas formuluojama kitaip.

"Yra keturios projekto fazės. Pirma jų – analizė, čia mes ir esame. Yra nurodyta išnagrinėti keturias galimas pozicijas: "Creative city", "Meeting friendly city", "Smart city", "Filming friendly city", tai mes ir darome su partneriais. "Filming friendly city" nagrinėti padeda įmonė "Peaceful Fish", ji turi atstovybes Berlyne ir Londone, be to, dirba su mūsų Lietuvos kino centru, konsultuoja estus, kaip pritraukti kino pramonės pinigus ir pan. Prie "Smart city" dirba įmonė "Ernst & Young". Jie turi didelę būtent viešųjų paslaugų, transporto ir kt. valdymo patirtį, "Meeting friendly city" analizuoti padeda įmonė "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai", o "Creative city" – Jeremy Hildreth'as", – dėstė M.Vaupšas.

Praktiški siūlymai nepadėjo

Vienos konkursą pralaimėjusios įmonės atstovė apie teiktus pasiūlymus ir idėjas turėjo kur kas daugiau ką pasakyti. Bendrovės "Civitta" projektų vadovė Justė Pačkauskaitė papasakojo, kad jauna konsultacijų įmonė "Civitta", dirbanti ir su privačiuoju, ir su valstybiniu sektoriumi, dalyvauti šiame konkurse buvo nusprendusi, nes turėjo konkrečių ir labai praktiškų pasiūlymų Vilniui.

"Mūsų įmonė visada siekia teikti faktais pagrįstus patarimus ir konsultacijas. Manome, kad tai yra mūsų pranašumas. Taigi norėjome pasinaudoti savo kompetencija ir pasiūlyti kiek kitokį požiūrį į miestą, ne tiek rinkodaros, viešųjų ryšių specialisto, o labiau analitinį, neslepiant nuo savęs, kaip miestas dabar atrodo užsieniečiams", – sakė J.Pačkauskaitė.

Jos teigimu, galime tikėti, kad Vilnius yra nuostabi barokinė sostinė, bet užsieniečiai mato ir blokinius rajonus, kur miestas atrodo provincialus, galbūt daliai užsieniečių aplink miestą esanti žaluma atrodo tiesiog netvarkingas miškas, kuriame neaišku, ką veikti.

"Mes norėjome į įvaizdžio klausimą pažiūrėti blaiviai ir įvardyti, kas realiai galėtų būti daroma, – teigė J.Pačkauskaitė. – Pagrindinė mūsų mintis buvo orientuotis į atvirumą. Vilnius yra tas miestas, kur daug galimybių kurti verslą, pritraukti įvairiomis kalbomis kalbančius žmones, kuriame yra normali darbo kultūra. Taip pat yra ir daugiakultūrio miesto paveldas ir čia norėjome pasiūlyti miesto atvirumo koncepciją. Įvaizdžio idėja turi būti pagrįsta tuo, kaip miestas realiai atrodo. Būtume domėjęsi ir dirbę, kad tas įvaizdis būtų tikras, autentiškas ir skatintų veikti."

Įmonei ir jos bendražygėms laimėti konkursą sutrukdė techninio pasiūlymo vertinimas, liečiantis projekto įgyvendinimo aspektus, dėl kurio pasiūlymas buvo atmestas. Tiesa, "Civittos" siūlyta suma projektui įgyvendinti buvo mažesnė nei konkursą laimėjusios "Lukrecijos reklamos".

"Rašėme pretenziją dėl vertinimo, tačiau atsižvelgdami, kad tai reikalauja daug laiko, įvertinę tikimybę, kiek naudos gausime iš to ginčo, priėmėme sprendimą jo nebetęsti", – sakė J.Pačkauskaitė.

Tokiais projektais netiki

Ne visiems tokie miesto įvaizdžio gerinimo projektai kelia susižavėjimą. Konservatorius ir amžinas mero Artūro Zuoko oponentas, Vilniaus miesto tarybos narys Vidas Urbonavičius tokius projektus vadina mistiniais, slepiamais po devyniais užraktais ir neslepia manantis, kad "miesto įvaizdis" tėra priedanga.

"A.Zuokas yra susikompromitavęs vilniečių akyse, tai dabar samdosi profesionalus ir gerina savo įvaizdį, tik tai vadinama Vilniaus miesto įvaizdžio gerinimu. Manau, konsultantams mokami pinigai, kad pagerintų konkretaus asmens įvaizdį, turbūt ten atliekami atitinkami tyrimai, natūralu, kad tai kainuoja nemažus pinigus", – akmenų į mero daržą mestelėjo tarybos narys.

V.Urbonavičius taip pat piktinosi, kad skolose skendinti savivaldybė švaisto pinigus tokiems niekams.

"Prasiskolinusi savivaldybė, premjeras nepripažįsta, kad iš esmės bankrutuojanti savivaldybė mėto pinigus tokiems dalykams", – sakė V.Urbonavičius
Ar yra tiesos tarybos nario žodžiuose, kad šiuo projektu siekiama pagerinti konkretaus asmens įvaizdį? "Tikrai ne, – atsakė studiją rengiančios bendrovės "Lukrecijos reklama" vadovas M.Vaupšas. – Yra ES pirkimas pagal ES standartus, formų pildymas ir visi kiti dalykai. Tai jau daugiau politinė diskusija. Mes esame daugiau technologai. Tikrai vienas žmogus ar turimas minty žmogus neformuluoja nieko, yra sudaryta darbo grupė, kuri formuluoja uždavinius. Tikrai nenorėčiau, kad šitas projektas įsiveltų į kokį nors politikavimą."

M.Vaupšas užsiminė, jog kai studija bus baigta, užsakovo prašys ją pristatyti politinėms frakcijoms taryboje, kad žmonės būtų supažindinti.