Trakų Vokės dvaro rebusas beveik išspręstas: suniokoti rūmai kartu su baudomis – savivaldybei, o iki tol juos valdę bajorai nebus nei nubausti, nei nuskriausti.

Ruošia civilinį ieškinį

Trakų Vokės dvaras ir jo prieigos – Vilniaus savivaldybės rankose. Sukurta darbo grupė šiuo metu sprendžia dėl dvaro valdymo modelio, planuoja teikti paraišką gauti ES paramą. Artimiausiu metu turėtų būti peržiūrėta ir sutartis su Lietuvos bajorų karališkąja sąjunga, kuriai 99 metams panaudos teise yra perduoti valdyti pagrindiniai Trakų Vokės dvaro rūmai. Tačiau pirmiausia naujoji dvaro savininkė turės reikalų su paveldosaugininkais.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas patvirtino, kad šiuo metu ruošiamas civilinis ieškinys dvaro savininkui dėl dvaro rūmų nepriežiūros.

Anot paveldosaugininkų, žala rūmams buvo padaryta po netinkamai atlikto remonto. Iš Norvegijos fondų prieš kelerius metus buvo gauta 2 mln. litų. Už šiuos pinigus rūmuose padaryta šildymo ir vėdinimo sistemos renovacija, pastatyta katilinė. Tačiau remonto darbai apgadino pastato vidų, įsimetė pelėsis, dėl prastos ventiliacijos ėmė drėkti ir irti vertingas mūras.

„Buvome pasitarime savivaldybėje. Visi baksnojo pirštais į Bajorų karališkosios sąjungos pirmininką Joną Ragauską ir sakė – jam skirkit baudą, nes tas pastatas bajorams valdant tapo tokios būklės. Tačiau mes šiuo metu ruošiame civilinį ieškinį dėl kultūros paveldo objektui padarytos žalos – savivaldybei, nes būtent savivaldybė yra savininkė“, – dėstė V. Karčiauskas.

Ieškos tikrųjų kaltininkų

Savaitraščio kalbinta Trakų Vokės dvaro ansamblio pritaikymo ir administravimo modelio parengimo darbo grupės vadovė, sostinės tarybos narė Nijolė Jagelavičienė neabejojo, kad už rūmų būklės pablogėjimą atsakingi asmenys turės padengti visus nuostolius. Tačiau kol kas tai neva neįmanoma, nes iki galo neaiškus nei žalos mastas, nei už patirtus nuostolius atsakingi asmenys.

„Mūsų specialistai dirba. Tikrinama būklė. Kol nenustatytas žalos mastas ir iki galo neišaiškintas kaltininkas, tol nėra teisinio mechanizmo baudoms, kurias skirs paveldosaugininkai, išieškoti ar kitiems nuostoliams padengti. Šiuo metu teisiškai savininkė yra savivaldybė ir ji turės sumokėti. O jau paskui aiškinsimės ir bandysime išieškoti patirtus nuostolius iš tikrųjų kaltininkų“, – teigė N. Jagelavičienė.

Skaičiuojama, kad dėl netinkamos renovacijos pastatui padaryta žala siekia apie 130 tūkst. litų. Tikėtina, jog savivaldybė šiuos pinigus ir paveldosaugininkų skirtas baudas bandys išieškoti iš rangovų arba Bajorų karališkosios sąjungos.

Svarsto, kam perduoti

N. Jagelavičienė informavo, kad kol kas pagrindinis darbo grupės uždavinys – sukurti tinkamą dvaro valdymo modelį. Tik jį nustačius bus judama pirmyn – peržiūrimos esamos sutartys, kuriami dvaro restauracijos ir pritaikymo vešiesiems poreikiams planai.

„Kalbant apie valdymo formą, yra kelios kryptis. Svarstome kurti viešąją įstaigą. Taip pat būta planų dvaro valdymą patikėti Rotušei, nes Rotušėje vyksta nemažai miesto renginių ir dalis jų tikrai galėtų būti perkelta į sutvarkytą dvarą“, – teigė N. Jagelavičienė.

Nusprendus, kaip valdyti dvarą, bus bandoma siekti ES paramos jam restauruoti ir pritaikyti vešiesiems poreikiams. Darbo grupės vadovė pripažino, kad be Europos pinigų vargu ar pavyks ką nors padaryti, – miesto biudžete keliasdešimt milijonų vertės darbams neatsiras.

„Artimiausiu metu teiksim paraišką gauti ES struktūrinių fondų paramą – paveldo objektui restauruoti. Kada rūmai ir visa dvaro teritorija bus sutvarkyta, tiksliai pasakyti negaliu, bet tikrai ne vėliau nei 2020 m.“, – patikino tarybos narė.

Bajorai nenuskriausti

Artimiausiame Vilniaus tarybos pasėdyje sutartis su Bajorų karališkąja sąjunga dėl rūmų valdymo pagal panaudą 99 metams turėtų būti peržiūrėta ir greičiausiai nutraukta.

Tačiau bajorai šioje istorijoje nuskriaustųjų sąraše neliks. Tai pripažino ir Bajorų karališkosios sąjungos vadovas J. Ragauskas. Bajoras pasidžiaugė, kad „vidinių kovų periodas“ baigėsi ir šiuo metu visos suinteresuotos šalys gali imtis dvaro gelbėjimo.

„Galiu pasidžiaugti. Dabar raktai jau mūsų rankose. Kovos baigėsi ir mes labai gražiai bendradarbiausime tam, kad dvaras ateityje atgimtų“, – džiaugėsi J. Ragauskas.

N. Jagelavičienė patvirtino, kad peržiūrėjus sutartį rūmų bajorai nebevaldys, tačiau gaus kelis kambarius savo regalijoms ir kitiems svarbiems daiktams susidėti. Bajorams taip pat bus suteikta teisė sutvarkytuose rūmuose per metus suruošti iki 10 renginių.

„Jie patys pamatė, kad valdyti visus rūmus jiems vieniems per sudėtinga. Tada patenkinti turėtų likti visi. Jie gaus kelis kambarius, galės organizuoti savo renginius“, – dėstė pašnekovė.

Trakų Vokės dvaras

Neoklasicistinius Trakų Vokės dvaro rūmus Vilniaus gubernijos bajorų maršalkos Jono Tiškevičiaus užsakymu 1876–1880 m. pastatė italų architektas L. Marconi.

Išskirtinis dvaro akcentas – prancūzų kraštovaizdžio architekto Édouardo André 1900 m. sukurtas apie 23 ha ploto parkas, vadinamas šio architekto šedevru Lietuvoje. Grafų Tiškevičių į Lietuvą pakviestas architektas visame pasaulyje yra sukūręs apie 100 parkų. Lietuvoje yra keturi É. André sukurti parkai: Palangoje, Lentvaryje, Užutrakyje ir Trakų Vokėje.

Šiandieniame dvaro ansamblyje yra išlikę rūmai, puošti kolonomis, kvadratinė 15 m varpinė su dviem bokšteliais, 1870 m. koplyčia ir kiti pastatai.

Iki praėjusių metų dvaras turėjo kelis savininkus. Pagrindiniai rūmai priklausė Švietimo ir mokslo ministerijai ir buvo panaudos teise 99 metams perduoti Bajorų karališkajai sąjungai. Dalis statinių, kaip antai dvaro arklidės, buvo valdomi Vilniaus savivaldybės. Šiuo metu visas dvaras priklauso sostinės savivaldybei.

Trakų Vokėje esantis dvaras turėtų tapti rekreacine zona, kurioje vyktų įvairūs renginiai, būtų galima leisti laisvalaikį. Skaičiuojama, kad dvarvietei restauruoti prireiks apie 80 mln. litų.