- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Trakų rajono jaunimo iniciatyvos ragina bendruomenę gyventi be diskriminacijos
-
Trakų rajono jaunimo iniciatyvos ragina bendruomenę gyventi be diskriminacijos
-
Trakų rajono jaunimo iniciatyvos ragina bendruomenę gyventi be diskriminacijos
-
Trakų rajono jaunimo iniciatyvos ragina bendruomenę gyventi be diskriminacijos
-
Trakų rajono jaunimo iniciatyvos ragina bendruomenę gyventi be diskriminacijos
-
Trakų rajono jaunimo iniciatyvos ragina bendruomenę gyventi be diskriminacijos
-
Trakų rajono jaunimo iniciatyvos ragina bendruomenę gyventi be diskriminacijos
-
Trakų rajono jaunimo iniciatyvos ragina bendruomenę gyventi be diskriminacijos
Trakų rajono jaunimas, savo bendruomenėje susidūręs su įvairių formų diskriminacija – pavyzdžiui, dėl amžiaus ar lyties, nusprendė imtis iniciatyvos bei ieškoti būdų šią problemą spręsti.
Susibūrusi jaunimo iš Lentvario ir Rūdiškių grupė jau beveik metus vykdo projektą „Čiotkai“ – organizuoja įvairias diskusijas ir renginius, skatinančius bendruomeniškumą, supratingumą bei toleranciją.
Iniciatyvinės jaunimo grupės mentore tapo tuometinė Lentvario jaunimo centro darbuotoja Brigita Ruzienė. Ji pasakoja, jog vietinis jaunimas dažnai susidurdavo su nepritarimu, nesuvokimu, įžeidinėjimu ir panašiomis reakcijomis – neretai vien dėl amžiaus ar net lyties. „Pavyzdžiui, bendruomenėje jaunas žmogus buvo vertinamas kaip nepatikimas arba skeptiškai žiūrima į merginas žaidžiančias, tarkim, futbolą. Vieną dieną mes pradėjome kalbėti, kaip tą būtų galima pakeisti. Išvystėme įvairių idėjų, o sužinoję apie „Europos solidarumo korpuso“ programą, kuri remia jaunų žmonių vietines iniciatyvas, supratome, kad turime galimybę jas įgyvendinti. Taip Lentvario jaunimo centre ir gimė projektas „Čiotkai“. Pavadinimas prilipo pats – su jaunimu kalbant, kad reikia kažkokio čiotko sprendimo“, – pradžią prisimena jaunimo darbuotoja.
Pagrindinės temos, kurias nagrinėja projektas, yra diskriminacija lyties ir amžiaus pagrindu, tačiau stengiamasi paliesti ir kitas diskriminacijos rūšis. Tam jaunimas organizuoja įvairius renginius, kurie vienytų bendruomenę. „Pradėjome vasarą, tad jaunimas organizavo sportines veiklas, pavyzdžiui, tinklinio ir krepšinio turnyrus, orientacinės šeimų varžybas. Kviesdami dalyvauti skatinome nepaisyti lyties ir amžiaus – taip atkreipdami dėmesį į lyčių ir amžiaus lygybės temą. Taip pat vyko diskusijos bei kūrybinės dirbtuvės jaunų žmonių diskriminacijos ir įgalinimo bei lyčių lygybės temomis. Žiemą iniciatyvinė grupė įgyvendino ekspromtu gimusią socialinę akciją – padarė dėžutes, į kurias žmonės galėjo sunešti nenaudojamas pirštines, kepures, šalikus, ir surinktus rūbus išdalino benamiams. Itin svarbu, kad jaunimas, iniciatyviai veikdamas, sukūrė santykį su Trakų rajono savivaldybe, atkreipė dėmesį ir į jaunų žmonių pilietiškumą“, – pasakoja B. Ruzienė.
Kviesdami dalyvauti skatinome nepaisyti lyties ir amžiaus – taip atkreipdami dėmesį į lyčių ir amžiaus lygybės temą.
Tiesa, pradžioje jaunimo iniciatyva sulaukė daugiau neigiamos, nei teigiamos reakcijos. „Kai tik pradėjome, iš kai kurių žmonių buvo jaučiamas pasipriešinimas ir menkinantis požiūris, kad „Oi, jaunimėlis čia prisigalvojo, – prisimena viso projekto metu jaunuolius lydinti B. Ruzienė. – Tačiau svarbiau, jog buvo ir tokių, kurie, suprasdami temų bei jaunimui taip reikalingo palaikymo svarbą, džiaugėsi dėl iniciatyvos ir rašė palaikymo žinutes, vieni kitus skatino dalyvauti renginiuose. Tai buvo didelė ir labai reikalinga motyvacija tęsti, kas pradėta. O dabar matomas didelis skirtumas – per metus sugebėjome atkreipti dėmesį į įvairaus pobūdžio diskriminaciją, tikrai pasikeitė valdžios institucijų ir bendruomenės požiūris į jaunus žmones. Pavyzdžiui, Trakų rajono savivaldybė jau yra užmezgusi kontaktą su projekto iniciatyvine komanda ir tarėsi dėl bendruomenę vienijančių veiklų. Pasikeitė ir žmonių nuomonė – bendruomenė pamatė, kad jaunimas tikslingai organizuoja ir įgyvendina renginius, vykdo, tai ką suplanavę, atsirado patikėjimas jaunu žmogumi“, – teigia jaunimo darbuotoja.
Kaip sako mentorė, projektas pakeitė ir pačius organizatorius. „Iniciatyvinę komandą sudaro 11 jaunuolių, kurie, mano – visą procesą stebėjusios – nuomone, labai sustiprėjo kaip asmenybės, įgavo pasitikėjimo – dabar drąsiau gali pasakyti, ką galvoja, geba reflektuoti, daryti išvadas. Kai kurie įsitraukė į jaunimo reikalų tarybą, kiti savanoriauja. Jie nebebijo išbandyti naujų galimybių. Suprato, kad patys gali kurti savo gyvenimą ir priimti sprendimus“.
„Europos solidarumo korpuso“ programos parama pasinaudoti ir savo vietos bendruomenei naudingus projektus įgyvendinti gali įvairios jaunimo (18–30 m.) grupės ir organizacijos, sudarytos iš ne mažiau kaip penkių asmenų. Daugiau informacijos – www.solidarumokorpusas.lt.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Stipriai atšalus Vilniaus nakvynės namuose kasnakt pasirūpinama apie 400 benamių1
Smarkiai atšalus orams sostinės benamiai jau gavo prieglobstį nakvynės namuose Lenkų g. 1, T. Kosciuškos g. 8 ir Vilkpėdės g. 12. Visuose Vilniuje veikiančiuose nakvynės namuose kasnakt pasirūpinama beveik 400 benamių. ...
-
R. Šimašiaus atstovu spaudai taps K. Vaitkevičius2
Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovu spaudai taps Karolis Vaitkevičius, pastaruoju metu trumpai dirbęs Aplinkos apsaugos departamente (AAD), o dabartinė mero atstovė Ieva Dirmaitė vadovaus patarėjų grupei. ...
-
Santaros slėnyje Vilniuje bus statomas VU Mokslo centras2
Šalia Santaros klinikų Vilniuje netrukus bus pradėta Mokslo centro statyba, pirmadienį pranešė Vilniaus universitetas (VU). ...
-
Pakraupo nuo vaizdo „Depo“ parduotuvėje: tarp sergančių paukščių – vienas negyvas9
Socialiniuose tinkluose plinta nuotrauka, kurioje užfiksuotas niūrus vaizdas. „Visi sergantys – ant žemės, o dešinėje vienas ant žemės jau yra miręs“, – rašoma prie nuotraukos, kurioje užfiksuotos varganomis sąly...
-
Per metus Vilniuje pastatyta 26 proc. daugiau butų1
Praėjusiais metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pastatė 5,36 tūkst. butų – tai yra 26 proc. daugiau nei 2019 metais, rodo nekilnojamojo turto (NT) paslaugų teikėjos „Ober-Haus“ parengta 2020 metų Vilniaus daugiabučių rinkos a...
-
Viešasis transportas Vilniuje kursuos dažniau
Antrąją šių metų savaitę keleivių skaičius viešajame transporte kasdien augo – lyginant sausio pradžią su praėjusia savaite kelionių darbo dienomis padaugėjo virš 8 proc. Stebint naujausias vilniečių judumo tendencijas ...
-
Per speigą lauke nakvojančiai benamei pagalbą įsiūlyti sudėtinga12
Nors lauke spaudžia speigas, kai kurie benamiai yra priversti nakvoti gatvėje. Prie Vilniaus autobusų stoties esančių konteinerių glaudžiasi vyresnio amžiaus moteris, kuri baigia sušalti. Apie tai praeiviai periodiškai praneša soci...
-
Jodo tabletes vilniečiai gali atsiimti iki sausio pabaigos4
Vilniaus miesto savivaldybė dar kartą pratęsė jodo tablečių dalybas – iki sausio 31-osios. ...
-
Darbas – Vilniuje, namai – Kaune18
Kauniečiai, tapę ministrais, viceministrais ar užėmę kitas pareigas ministerijose, deklaruoja savo ištikimybę Kaunui – į darbą Vilniuje važinėja ir kraustytis sostinėn neketina. ...
-
Įdomioji sostinės metų statistika ir rečiausi vardai – gimė Perkūnija, Gūsis2
Nors praėjusieji 2020-ieji ir įėjo į istoriją kaip pandeminiai, Vilnius pernai ir toliau augo – per 2020 m. sostinėje gyvenamą vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių, tad Naujuosius sostinėje pasitiko jau daugiau kaip 588 tūkst. viln...