Darbo partijos įkūrėją, parlamentarą Viktorą Uspaskichą penktadienį teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pagal nuosprendį, parlamentarė Vitalija Vonžutaitė, teismo įvardyta V.Uspaskicho dešiniąja ranka, už grotų turėtų praleisti trejus metus. Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o dabartiniam partijos vadovui Vytautas Gapšiui skirta 35 tūkst. litų bauda.

Teismas paskelbė, kad nėra lengvinančių aplinkybių, o valstybei padaryta žala neatlyginta iki šiol.

Jei nuosprendis liktų nepakeistas, V.Uspaskichui tektų ne tik keliauti į pataisos namus, bet ir atlyginti milijoninę žalą - teismas patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinius ir nusprendė išieškoti solidariai iš V. Uspaskicho ir V. Vonžutaitės per 3 mln. litų. Šie pinigai - Darbo partijos 2004 - 2006 metais nesumokėti mokesčiai ir įmokos valstybei.

Per 2004-2006 metais įvykdytus nusikaltimus V.Uspaskicho "vaidmuo buvo pagrindinis", skaitydama nuosprendį sakė teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė.

Pasak teismo, buvęs ilgametis Darbo partijos vadovas V.Uspaskichas ne tik žinojo, bet ir kontroliavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o partija slėpė tikruosius rėmėjus ir finansuotojus.

Teismo nuosprendis dar neįsigaliojo, per 20 dienų jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. V.Uspaskichui teismas suėmimo neskyrė, todėl iki apeliacinės instancijos pabaigos jis liktų laisvėje.

Teismas paliko galioti V.Uspaskichui anksčiau paskirtą pusės milijono litų piniginį užstatą. Kitiems kaltinamiesiems paliktas galioti rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

"Darbo partija 2004-2006 metais nuolat gaudavo pajamas, kurių oficialiai neapskaitė", - sakė teisėja.

Pasak teismo, po reorganizacijos už partijos vairo stojusio V.Gapšio vaidmuo nebuvo pagrindinis.

Pati partija kaip juridinis asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, nes po šiemet įvykdytos reorganizacijos - susijungimo su dukterine Leiboristų partija - atsirado naujas juridinis asmuo.

Teismas paskelbė, kad nuo 2004 metų V.Vonžutaitė faktiškai vykdė partijos centrinės būstinės pavaduotojos pareigas - ji pasirašydavo įsakymus dėl darbuotojų, tai liudija surasti dokumentai. V.Vonžutaitė pasirašydavo sutartis partijos vardu ir turėjo partijos pirmininko įgaliojimus veikti partijos vardu.

Teismas nuosprendyje aptarė ir pagrindinės bylos liudytojos, su teisėsauga bendradrabiavusios Nijolės Steponavičiūtės parodymus. Moteris dalyvavo nusikalstamoje veikoje, tačiau, vėliau sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir dabar yra valstybės saugoma liudytoja.

"Nors V.Uspaskichas teigia, kad jos parodymai nėra patikimi, tačiau teismas jos parodymus vertina kaip patikimus - jie nuoseklūs, vieni kitus papildo, jos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Nėra duomenų, kad ji parodymus davė kieno nors įtakota, visas aplinkybes ji paaiškino išsamiai", - paskelbė teismas.

Pasak teisėjų kolegijos, V.Uspaskichas, kritikuodamas N.Steponavičiūtės parodymus norėjo išvengti gresiančios atsakomybės.

Nuosprendyje rašoma, kad Darbo partija nuolat gaudavo pajamas, kurias slėpė, pajamų šaltinius įvardijo kodais, o neteisėtos pajamos nebuvo deklaruojamos valstybės institucijoms. Tokiais veiksmais buvo slepiami partijos rėmėjai, išvengta finansuotojų kontrolės. Taip pat nustatyta, kad iš neoficialių lėšų 2004 metais buvo finansuota dalis rinkimų kampanijos.

Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad V.Uspaskichas ir V. Vonžutaitė surašė ir pasirašė deklaracijas ir pateikė jas su neteisingais duomenimis Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors, kaip partijai vadovaujantys asmenys, turėjo užtikrinti teisingų duomenų pateikimą.

Pasak teismo, politinės partijos finansavimas iš neoficialių šaltinių leido jai didinti populiarumą visuomenėje, reklamuotis per jos pačios laikraštį "Laikas", užsitikrinti daugiau balsų rinkimuose.

Seimo pirmininkas V.Gapšys, būdamas įgaliotas partijos vardu, pasirašė finansines ataskaitas, jis padėjo tvarkyti apgaulingą partijos apskaitą, tvarkydamas išlaidas, susijusias su kuru ir telekomunikacijomis.

Teismo manymu, buvusi finansininkė, dabar Darbo partijoje (leiboristai) buhaltere dirbanti Marina Liutkevičienė žinojo, kad egzistuoja "juodoji buhalterija", ji turėjo suvokti, kad daroma turtinė žala valstybei. Tokias išvadas teismas daro esant duomenų, kad kaltinamoji turi aukštąją finansinį išsilavinimą.

"Nors juodoji buhalterija egzistavo iki jos atėjimo,  tai jos atsakomybės nemažina. Ji savo veiksmais pritarė neoficialių atlyginimų mokėjimuis. Aiškinimai, kad ji negalėjo įtakoti jau veikiančios sistemos - siekis sušvelninti padėtį", - paskelbė teismas. Ji nenustatė, kad M.Liutkevičienė neturėjo galimybės atsisakyti daryti neteisėtus veiksmus.

M.Liutkevičienės, kuri buvo pagrindinė nusikalstamų veikų vykdytoja, prisipažinimo teismas neįvertino kaip nuoširdaus, nes ji ne kartą keitė parodymus, prieštaringai juos vertino.

Pasak teismo, Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikta 31 Darbo partijos ataskaita su neteisingais duomenimis.

Aptardamas Darbo partijos veiklą, teismas atkreipė dėmesį, kad juridinis asmuo Darbo partija buvo įregistruota 2003 metų lapkritį ir 2013 gegužę savo veiklą baigė.

"Nagrinėjamu atveju Darbo partija pasibaigė ją reorganizavus, juridinis asmuo pasibaigia reorganizavo ar likvidavimo būdu. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui, jam pasibaigus po reorganizavimo, įstatymas nereglamentuoja, ir teismas tai vertina kaip teisės normos spragą. Taikydamas įstatymo analogiją, Teismas baudžiamąją bylą juridinio asmens Darbo partijos atžvilgiu nutraukia", - paskelbė teismas.

Teismas konstatavo, kad Seimo pirmininko pavaduotojo V.Gapšio vaidmuo nebuvo pirmaeilis - jis daug mažesnis nei V.Uspaskicho ar V.Vonžutaitės.

Daugiau nei 6 mln. litų prokuroro ieškinys paliktas nenagrinėtas. Darbo partijai skirtos dotacijos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vėliau gali būti grąžintos į valstybės biudžetą.

Valdančiojoje koalicijoje esanti Darbo partija buvo kaltinama 2004-2006 metais neapskaičiusi daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimų Darbo partijos finansinių nusikaltimų pradėtas dar 2006 metų gegužę. Įtariamuoju byloje paskelbtas V.Uspaskichas tų metų rudenį Rusijoje pasiprašė prieglobsčio, tačiau po metų grįžo į Lietuvą.

Byla teismui perduota 2008 metų balandį.

Praėjusių metų spalio 26 dieną, tarp pirmojo ir antrojo Seimo rinkimų turo, prokuroras pateikė prašymą pakeisti dalies veikų kvalifikavimą pagal sunkesnį Baudžiamojo kodekso - kad kaltinamieji būtų teisiami ne dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo, o dėl sukčiavimo.