Quantcast

Teismas turės iš naujo spręsti dėl 240 mln. eurų valstybės ieškinio „Veoliai“ priėmimo

Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar priimti  daugiau nei 240 mln. eurų vertės Lietuvos valstybės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, Lietuvos „Icor“ bei su jomis susijusiems asmenims dėl Lietuvai padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį panaikino pernai rugpjūtį priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą – pastariasis tuomet nepriėmė nagrinėti ieškinio, nes dar nebaigta Vašingtono arbitražo procedūra.

Valstybei atstovaujanti Energetikos ministerija pernai liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims. 

Pasak jos, ieškiniu į nacionalinius teismus perkeliami reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže.

Ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas po to, kai 2020-ųjų gegužę beveik visos ES valstybės narės, įskaitant Lietuvą ir Prancūziją, pasirašė tarptautinį susitarimą reikalaujantį, kad investuotojai ir valstybės narės atsiimtų savo reikalavimus arbitražuose, vykstančiuose pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis.

Pasak apygardos teismo, nepaisant šio susitarimo pasirašymo, jis dar neįsigaliojo ir nėra prielaidų pradėti atskirą bylą nacionaliniame teisme.  

Apeliacinio teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas nevertino, ar arbitražinės išlygos negaliojimas lemia ir dvišalės sutarties negaliojimą, taip pat neatsižvelgė į Investicijų įstatyme įtvirtintą galimybę ginčus šalių susitarimu nagrinėti ir Lietuvos teismuose.

Apeliacinio teismo nuomone, apygardos teismas, be kita ko, turėjo vertinti, ar Vašingtono arbitražo sprendimas sukels kokias teisines pasekmes ginčo šalims, tai yra, ar jis galės būti vykdomas Europos Sąjungoje.

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

Tarp įrodymų yra milijoninės sutartys tarp „Veolia“ ir jos ilgalaikės partnerės Lietuvoje „Icor“, pagal kurias, Lietuvos vertinimu, nebuvo teikiama jokių teisėtų paslaugų.

Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį. „Veolia“ iš pradžių iš Lietuvos siekė prisiteisti 118 mln. eurų, vėliau ši suma buvo sumažinta iki 79 mln. eurų.

„Veolia“ savo ieškinio Vašingtono arbitraže iki šiol neatsiėmė – planuota, kad procesas baigsis 2020 metų sausį, tačiau „Veolia“ prašymu bylos nagrinėjimas nukeltas į 2021 metų pavasarį.

Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, kitame – Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų.

Savo ruožtu „Veolia“ teigia, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja žalos atlyginimo.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių