Teismas: reikalavimas švietimo įstaigų vadovams mokėti tautinių mažumų kalbą yra teisėtas

Jis trečiadienį atmetė Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse skundą, kuriame šis prašė įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės merą pakeisti švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus ir panaikinti juose nustatytą specialųjį reikalavimą mokėti tautinių mažumų mokomąją kalbą, tai yra lenkiškai arba rusiškai.

LVAT teigimu, valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų steigėjai turi teisę pasirinkti kvalifikacinius reikalavimus, labiausiai atitinkančius švietimo įstaigos veiklos pobūdį, tikslus, teikiamas paslaugas, ir juos nurodyti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme.

Anot teismo, nagrinėjamu atveju nustatytas papildomas specialusis reikalavimas mokėti tautinių mažumų kalbą yra susijęs su biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybei priskiriamų funkcijų specifika, todėl jis negali būti laikomas neteisėtu ir diskriminaciniu.

2020 metais patvirtintuose Vilniaus rajono švietimo įstaigų, kuriose mokomasi tautinių mažumų kalbomis, vadovų pareigybių aprašymuose yra nustatytas specialusis reikalavimas labai gerai mokėti tautinių mažumų mokomąją (lenkų, rusų) kalbą.

„Vadovui būtina betarpiškai bendrauti su mokiniais, jų tėvais ir kolektyvu. Negebėdamas bendrauti kalba, kuria vyksta ugdymas, vadovas negali tinkamai formuoti mokyklos kultūros, puoselėti tautinio, etninio ir kalbinio identiteto, kultūros tradicijas bei atliepti švietimo įstaigos bendruomenės poreikių“, – anksčiau yra sakiusi tuometinė Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.

2021 metais Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse minėtą savivaldybės dokumentą apskundė teismui. Pernai sausį Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat atmetė šį skundą.