Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas antradienį paskelbė sprendimą dėl šį šeštadienį planuojamų seksualinių mažumų eitynių vietos. Kaip ir norėjo patys homoseksualai,  eitynės vyks Gedimino pr. Teismo sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas.

Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Vilniaus valdžia "neįrodė būtinybės nagrinėjamu atveju riboti teisę į susirinkimų laisvę".

Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko liko patenkintas teismo sprendimu. "Be jokios abejonės, teismo sprendimą vertinu labai teigiamai. Tikiuosi, kad teisinio nihilizmo bakchanalija Vilniaus miesto savivaldybėje pagaliau baigėsi ir atėjo laikas bendradarbiauti. Tai yra gera pradžia surengti eitynes tokias, kokias jas planavom dar sausio pradžioje. Prireikė septynių mėnesių, kad įrodytume, kad žmogaus teisės Lietuvoje egzistuoja, o Gedimino prospektas priklauso visiems. Manau, kad toks teismo sprendimas pasitarnaus visai visuomenei", - džiaugėsi V. Simonko.

Atsakydamas į klausimą ar nesibaimina smurto proveržių eitynių metu, Lietuvos gėjų lygos vadovas tikino, kad saugumo klausimą derino kartu su Vilniaus policija ir šie patvirtino, kad eitynių metų incidentų nenutiks.

V. Simonko pasakojo, kad preliminariai eitynėse turėtų dalyvauti apie 800 žmonių. Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu situacija yra sunki, todėl, kad teismo procesai užvilkino eitynių organizavimą,tad jas rengianti Lietuvos gėjų lyga tik dabar gali išsiuntinėti pakvietimus. Vyriškis pridūrė, kad į eitynes kviečiami visi Lietuvos gyventojai išskyrus vieną. "Aš nekviečiu tik pono Gražulio", - pareiškė V. Simonko.

Teismo nuosprendį stebėjo ir Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka. Šis žurnalistams sakė, kad nesidžiaugia tokiu sprendimu, nes, jo manymu, teismui priimti tinkamą sprendimą tiesiog pritrūko laiko.

"Objektyviai ištirti šį klausimą buvo neįmanoma, kadangi viskas buvo vykdoma skubos tvarka. Tai reiškia, kad nukenčia kokybė. Mūsų organizacija vis dar laukia teismo sprendimo ir panašu, kad kai kurie žmonės yra lygesni už kitus", - tvirtino J. Panka.

"Kita vertus, mes turime labai gerų iniciatyvų. Tuo metu Kaune vyks vakaronės skirtos šeimoms, o mūsų organizacija rengs tradicinę baltų stovyklą, todėl nei vaikams, nei paaugliams į iškrypėlius žiūrėti nereikės. O aktyviąją visuomenės dalį kviečiu ateiti ir stebėti eitynes ir išreikšti savo pilietinę poziciją. Išreikšti taip, kad homoseksualams daugiau nesinorėtų žygiuoti Gedimino prospektu", - pareiškė Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas.

Paklaustas, ar tokiu pareiškimu stebėtojai kviečiami smurtauti, J. Panka tikino, kad agresijos jis neskatina. "Jeigu žmonės žygiuoja ir sako, kad tai yra garbė, tai susirinkusi visuomenė parodys, kad tikrai nėra kuo didžiuotis, o eisenos dalyviai gali būti sugėdinti. Galimas švilpimas, šūkiai, plakatai. Galų gale juk ir žvilgsniai daug ką pasako", - mokė J. Panka, kuris pats stebės homoseksualų eitynes.

Prieš bylos nagrinėjamą teismas pažymėjo, kad ginčas "kilo dėl taikių susirinkimų laisvės, kuri yra vienas iš demokratinės visuomenės pagrindų".

Skundą savivaldybės atstovai pateikė po to, kai liepos 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nuosprendį leisti seksualinių mažumų eitynes pagrindinėje miesto gatvėje.

Mėnesio pradžioje sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad savivaldybė neturėjo racionalių argumentų, kodėl gėjų eitynes Gedimino prospektu turėtų būti uždraustos. Be to, uždraudus eitynes būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, diskriminuojama socialinė grupė bei nestandartinės seksualinės orientacijos asmenys.

Savivaldybės atstovai išreiškė poziciją, kad eitynės negali vykti, todėl, kad jos, sutrikdytų miesto gyvenimą – keturių valandų trukmės renginys sutrikdytų viešojo transporto ir automobilių eismą, paralyžiuotų Gedimino pr. įsikūrusių verslininkų darbą. Vilniaus valdžia siūlė eitynių organizatoriams nuošaliau esančią Upės gatvę, bet šie siekia eitynių pagrindine sostinės gatve.

Organizatoriai teigia, kad eitynės, kurios rengiamos daugelyje Vakarų šalių, svarbios siekiant atkreipti dėmesį į seksualinių mažumų diskriminavimą ir paskatinti lygybę. Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko mėnesio pradžioje tvirtino, kad jų organizacija eitynių saugumo planą, atstumą nuo teismo ir valstybinių institucijų ir kitas detales derina su policija.

Pirmosios seksualinių mažumų eitynės Lietuvoje įvyko 2010 metais. Eitynėse Upės gatvėje tuomet dalyvavo keli šimtai žmonių, o griežtai saugomoje teritorijoje juos pasitiko apie tūkstantis protestuotojų.