Teismas aštuonioms dienoms atidėjo Vilniaus vairuotojų darbo sustabdymą

Teismo teigimu, tokie veiksmai turi streiko požymių.

Jis patenkino bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nurodė terminą – aštuonioms dienoms arba kol bendrovė pateiks pagrindinį ieškinį teismui.

Tuo pačiu savivaldybės įmonei nurodytas penkių dienų terminas ieškiniui pateikti.

Apie šią teismo nutartį darbuotojus turi informuoti ir pati bendrovė, ir darbuotojų interesams atstovaujanti Vilniaus viešojo transporto profesinė sąjunga.

„Visus darbuotojus informuosime per savo vidinę komunikaciją“, – BNS penktadienį sakė VVT komunikacijos vadovė Giedrė Buivydaitė.

Anot jos, toks teismo sprendimas reiškia, kad „darbuotojai privalo atvykti gegužės 16 dieną į darbą“.

Šią savaitę VVT administracija sulaukė 762 darbuotojų užpildytų pranešimų, kad nuo gegužės 16-osios stabdo savo darbo sutartis, kadangi bendrovė nevykdo 2018 metų kolektyvinėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų.

Darbo kodekse numatyta galimybė neiti į darbą tris mėnesius – per juos darbuotojas negali būti atleistas, taip pat jam privalo būti mokamas valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis.

Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius penktadienį BNS sakė, kad darbdavys siekia uždrausti darbuotojams neiti į darbą.

Pasak jo, teismo sprendimas iš esmės yra įpareigojimas eiti į darbą.

„Galima net įžvelgti Konstitucijos pažeidimą, joje aiškiai parašyta, jog priverstinis darbas Lietuvoje draudžiamas“, – sakė A. Markevičius.

Jo teigimu, VVT administracija kol kas kalba apie darbuotojų protesto formą, bet nesprendžia jų esminių reikalavimų.

Galima net įžvelgti Konstitucijos pažeidimą, joje aiškiai parašyta, jog priverstinis darbas Lietuvoje draudžiamas.

Anot profesinės sąjungos vadovo, pagrindiniai priekaištai darbdaviui yra tai, kad jis neindeksavo darbo užmokesčio kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, taip pat atsisako darbuotojų darbo sutartyse įrašyti valandinį darbo užmokestį ir darbuotojų gaunamus priedus.

A. Markevičiaus teigimu, darbuotojai taip pat nepritaria bendrovės nuo balandžio 1-osios „vienašališkai“ įvestoms kompensacijoms už kilnojamojo pobūdžio darbą.

Profesinė sąjunga ir jai atstovaujantys teisininkai pabrėžia, kad šiuo būdu mokami priedai darbuotojams nelaikomi darbo užmokesčiu, nuo jų neskaičiuojami mokesčiai, tačiau tai kartu neigiamai veikia socialines išmokas, turi neigiamą poveikį būsimoms pensijoms.

Profsąjunga taip pat reikalauja išmokėti kitas darbuotojams priklausančias išmokas, prašo atsisakyti šešių darbo dienų nuostatos sutartyse, užtikrinti galimybes naudotis pietų pertrauka.

VVT vadovybė kaltinama ir dėl asmens duomenų apsaugos nuostatų nesilaikymo, kadangi, anot profsąjungos, daro garso įrašus viešajame transporte.

Profesinės sąjungos ir VVT vadovybės ginčas tęsiasi daugiau nei metus. Šiemet profesinė sąjunga ketino rengti ir streiką, tačiau planai įstrigo ginčams persikėlus į teismus. Be to, streikų organizuoti teisinės galimybės nėra dėl valstybėje galiojančios nepaprastosios padėties.

VVT atsisakė priimti 762 darbuotojų pranešimus apie darbo sutarties stabdymą, nes pageidauja, kad kiekvienas darbuotojas tokį dokumentą pateiktų individualiai. Profsąjunga sako išsiuntusi įspėjimus registruotu paštu.

Iš viso įmonėje dirba apie 1890 žmonių.