Tautų mugės katile vilniečiai ieško lietuviškų prekių

Sostinės gyventojai ir svečiai šį savaitgalį nenuobodžiaus – rugsėjo 18-20 dienomis Gedimino prospekte šurmuliuos Tautų mugė. Joje pristatomi Lietuvoje gyvenančių tautų kultūros ypatumai: amatai, tradiciniai patiekalai, šokiai ir dainos.

Pirmą kartą vykstančiame renginyje gausiausiai save pasirodys lietuviai, rusai, lenkai, baltarusiai, karaimai ir totoriai. Tačiau mugėje bus galima sutikti ir svečių iš tolimosios Indijos – šios tautos atstovai atskleis lietuvaičiams savo nacionalinės virtuvės paslaptis.

Asociacijos „Šventė visiems“ prezidentas Vytenis Urba, organizuojantis Tautų mugę, pasakojo, kad šventės svečiai bus raginami ne tik skaniai pavalgyti ar įsigyti unikalių amatininkų kūrinių, bet ir smagiai pasilinksminti.

„Ši mugė išskirtinė tuo, kad joje bus galima išbandyti įvairių pramogų: įrengtoje ES žemėlapio formos pakyloje vyks turnyras. Jo dalyviai ne tik mėtys kamuolį į ES šalių sostinių geografinėse vietose įrengtus krepšius, bet ir parodys savo išprusimą, įvardydami šalių sostines ir garsiausius Europos krepšininkus“, – pasakojo V.Urba.

Tautų mugės organizatorius taip pat užsiminė, kad vilniečiai galės išvysti ir seniausią Lietuvoje dviratį, kuris yra atvežtas iš Vanaginės kaimo.

„Šis medinis dviratis yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, o jo amžius siekia kiek daugiau nei 100-ą metų“, - intrigavo V.Urba.

Tautų mugės, Gedimino prospekte pradėjusios šurmuliuoti jau penktadienio vidurdienį, svečiams prekybininkai siūlė įsigyti rankų darbo kūrinių: papuošalų iš keramikos, lino drabužių, medinių virtuvės įrankių, pintų krepšių ir daugybę malonių niekučių. Juos klientai dažniausiai pirko kaip dovaną artimiesiems ar bičiuliams.

Ekologiškų produktų šalininkai galės įsigyti ne tik maisto gaminių, bet ir kosmetikos ar higienos priemonių.

Mugės dalyviai alkani irgi neliks. Viliojantis blynelių, keptos vištos, troškinių ar rūkytos žuvies kvapas sugundytų ne vieną praeivį. Smaguriai sunkiai atsispirtų namuose gamintiems saldumynams: pyragams, bandelėms, riestainiams, šokoladiniams saldainiams ar tradiciniams „grybukams“.

V.Urba tikino, kad mugės dalyvių skaičius pranoko lūkesčius – joje pasirodys apie keturiasdešimt šokių ir dainų kolektyvų.

Tuo metu Tautų mugėje dalyvaujantys prekybininkai skundėsi tuo, kad mugės organizatoriams tenka daug mokėti už prekybai skirtą vietą. „Trys dienos Gedimino prospekte mums kainuoja 500 litų. Mokame tikrai didelius pinigus, bet iš organizatorių atsakomybės nesijaučia. Viskuo pasirūpinti tenka mums, kartais net kitų paliktas šiukšles tenka iškuopti,“ – skundėsi prekybininkė Asta.

Giedrė, valstybės tarnautoja

Tokios mugės suartina vilniečius ir sostinės svečius. Būtų puiku, jeigu jos vyktų dažniau. Dar nieko nespėjau nusipirkti, bet labiausiai domina gaminiai iš lino, norisi įsigyti tai, ką turėsiu ilgą laiką. Manau, kad susigundysiu ir maisto produktais, jie čia atrodo labai gardžiai.

Rima, prekybininkė iš Šiaulių

Gera mugė -  saulėta, gražu, šilta. Mūsų pyragai skanūs, todėl ir prekyba vyksta sklandžiai. Populiariausia - balta naminė duona, ji nebrangi ir gardi. Studentai labiausiai perka duoniukus ir saldžius meduolius – „grybukus“.

Giedrė, valdininkė

Visada pasigendu švenčių rugsėjo mėnesį. Labai džiugu, kad surengė tokią mugę, nors alų gerti jau per šalta, bet galima paskanauti karšto šokolado. Viskas – super! Manau nusipirksiu duonos gaminių ar kitokių kepinių, juk dar ne vakaras.

Asta Zabuliene, papuošalų dizainerė iš Kauno

Žmonės labai domisi juvelyrika, ypač moterys, jos ne tik pasigroži, bet ir perka. Aišku, krizė jaučiasi: žmonės įsigyja pigesnius dirbinius, galbūt derasi daugiau, tačiau susidomėjimo mūsų kūriniais netrūksta.