Taupūs naujakuriai gali pasirišti akmenį po kaklu

Maždaug kas dešimtas šiuo metu Vilniuje parduodamas butas oficialiai registruojamas kaip viešbučių, poilsio, kūrybinių dirbtuvių ar kita komercinė patalpa.

Teisės aktai nedraudžia statyti komercinių objektų, kur 49 proc. bendro ploto yra gyvenamosios paskirties, tačiau žmonės, pirkdami tokias patalpas gyvenimui šiek tiek pigiau, nei normalaus būsto rinkos kaina, rizikuoja įsigyti akmenį po kaklu.

Karas ir taika

Prieš pustrečių metų Vilniaus savivaldybė buvo paskelbusi karą nesąžiningiems statytojams, pardavinėjusiems butus namuose, kuriems statybos leidimas buvo išduotas ne kaip gyvenamajai, o kaip komercinei statybai. Dėl 12 įtartinų projektų savivaldybė net kreipėsi į prokuratūrą. Ši narplioti sudėtingas statybų peripetijas atsisakė ir perdavė medžiagą nagrinėti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Pastaroji išties surado nukrypimų nuo galiojančių teisės aktų. Mat statydamas poilsio, viešbučių ar kitas komercines patalpas, statytojas iš turimo sklypo gali išspausti maksimalią naudą: komercinės paskirties pastate galima įrengti kone 2 kartus daugiau parduodamo ploto nei gyvenamosios paskirties pastate, daug mažesnį skaičių automobilių statymo vietų, nė vienos vaikų žaidimų aikštelės, taip pat žemesni ir pastatui taikomi higienos reikalavimai. Kai patalpos tokiame pastate parduodamos kaip gyvenamosios, nukenčia jų pirkėjų gyvenimo kokybė, be to, jų įsigytas turtas laikomas komerciniu, o komercinėms patalpoms taikomas nekilnojamojo turto mokestis, verslo tarifai už komunalines paslaugas.

Statybų inspekcija kai kuriems statytojams nurodė perdaryti projektus ir užtikrinti gyvenamiesiems būstams privalomą infrastruktūrą – vaikų žaidimų aikšteles, automobilių statymo vietų skaičių ir kt. Bet tai buvo įmanoma ne visur. Dalies nesąžiningų nekilnojamojo turto vystytojų veiksmus vertino teismai – panaikino jiems išduotus statybų leidimus. Buvo ir tokių statytojų, kurie, pardavę butus poilsio patalpose, sugebėjo pakeisti jų paskirtį į gyvenamąją, tačiau statybų prievaizdų prašymu pirmosios instancijos teismai panaikino ir statybos užbaigimo, ir patalpų paskirties keitimo aktus. Šie sprendimai apskųsti apeliacine tvarka.

Teisingumas, regis, gali triumfuoti, bet tada nukentėtų gyventojai, kurie kartais net supratimo neturėjo, kad būstą pirko kaip negyvenamosios paskirties patalpas.

Nežinioje laukia teismų

Vienos Pilaitėje įsikūrusios gyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos pirmininkas Arnoldas Čerškus "Vilniaus dienai" sakė, kad maždaug pusė bendrijos narių šiuo metu yra tarsi pakabinti tarp žemės ir dangaus. Mat jie gyvena poilsinio pobūdžio patalpose, kurių paskirtis buvo pakeista į gyvenamąją, tačiau teismas prieš porą metų šiuos aktus panaikino. Mažai trūko, kad ir pats pašnekovas būtų atsidūręs analogiškoje situacijoje.

"Buvau nusipirkęs butą tame komplekse, ir kaip tik tuo metu prasidėjo tie savivaldybės tyrimai. Sunerimęs kreipiausi į vystytoją "Pilaitės kotedžai", ir paaiškėjo, kad mano butas irgi nėra gyvenamasis. Vystytojas pasiūlė variantą – išsirinkti tinkamą būstą iš komplekse dar likusių neparduotų butų, kurie oficialiai yra gyvenamosios paskirties. Taigi perrašėme sutartį, ir dabar esu ramus, kad mano butas atitinka visus oficialius gyvenamojo būsto teisinius reikalavimus", – aiškino situaciją A.Čerškus.

Neturime įrankių užtikrinti, kad visos patalpos būtų naudojamos pagal pirminę funkciją.

Savo kaimynų reikalų jis plačiau nekomentavo, sutiko perduoti jiems "Vilniaus dienos" kontaktinę informaciją, kad kreiptųsi patys. Tačiau J.Bobrovskio gatvės kotedžų pirkėjai atsiverti žiniasklaidai nesiryžo, ir tai suprantama. Žmonės su nerimu laukia teismo verdikto ginče, kur jų interesams atstovauja tik Vilniaus miesto savivaldybė, nes butų pardavėja UAB "Pilaitės kotedžai" bankrutavo dar 2017 m., kai tik pakvipo sankcijomis už nesąžiningai parduotus būstus.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus bylose dėl J.Bobrovskio g. 11 ir 13 su jais nesutinkanti Vilniaus miesto savivaldybė ir tretieji suinteresuotieji asmenys yra apskundę apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Byla kol kas neišnagrinėta.

Atsidūrė aklavietėje

Dar vienas didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo sulaukęs objektas, kur viešbučio numeriai parduodami kaip gyvenamieji būstai, yra Sausio 13-osios g. 2 šalia viešbučio "Karolina" iškilęs daugiabučių kompleksas.

Statybų inspekcija prieš 3 metus kreipėsi į teismą, kad būtų panaikintas šio objekto statybos leidimas, pažyma apie jo užbaigimą nenukrypstant nuo esminių projekto sprendinių, ir kad statinys būtų nugriautas. Civilinė byla yra Vilniaus apylinkės teisme, tačiau šių metų kovą jos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, pasiekusi net Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Už tai, kad neatskleidė pirkėjams tiesos, bendrovė "Karolinos turas" ir butus pardavinėjusi agentūra "NT partneriai" buvo nubaustos po 8,5 tūkst. eurų baudomis. Konkurencijos tarybos skirtas sankcijas pelnytomis pripažino ir teismas. Tačiau gyventojams dėl to nei šilta, nei šalta. Jie vis dar tiki statytojo pažadais iki šių metų pabaigos pakeisti įsigytų patalpų paskirtį iš viešbučių į gyvenamąją. Tokia informacija pateikiama ir "Karolinos turo" tinklalapyje, kur siūloma pirkti naujajame komplekse dar likusius laisvus būstus.

Kol vyksta teismų peripetijos, statytojas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas leidimo keisti detalųjį sklypo planą, kad jo naudojimo būdas būtų ne komercinis, o daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos. Savivaldybė sutiko eiti į kompromisą, atsižvelgdama į viešąjį interesą, mat situacijos įkaitais yra tapę šimtai paprastų vilniečių, įsigijusių butus negyvenamosios paskirties pastate.

K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

Savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis apgailestavo, kad minėto detaliojo plano keitimas įstrigo, nes sklypas priklauso keliems savininkams, kurie nesutaria, kur turėtų būti įrengta gyventojams reikalinga infrastruktūra.

"Jau trejus metus egzistuoja ši aklavietė ir tai yra tipiškas pavyzdys, kaip negalima elgtis, – "Vilniaus dienai" teigė M.Pakalnis. – Pažvelgus į vidinę pastato struktūrą, akivaizdu, kad tai yra viešbutis arba bendrabutis: yra koridorius, kurio abejose pusėse išdėstyti nedideli apartamentai. Bet reikia pripažinti, kad galimybė komerciniame objekte įrengti 49 proc. gyvenamosios paskirties patalpų rodo ir mūsų teisės aktų daugiaprasmiškumą – jeigu du pastatai sujungti tarpusavyje, galima traktuoti, kad tai yra vienas kompleksas, kurio 49 proc. sudaro būstai."



NAUJAUSI KOMENTARAI

į: Herlinda Hauck

į:  Herlinda Hauck  portretas
Maždaug prieš 13-15 m. Vokietijos teismas nustatė, kad įmonė, padedanti „gauti darbo internete”, apgaudinėja darbo ieškančius žmones. Už tą darbą anais laikais reikėjo atsimokėti jų „metodikos vadovėlio” nusipirkimu. Atseit, nusipirksi iš jų nurodymus, kaip dirbti, pasimokysi iš jos ir dirbsi kaip, kiek ir kada norėsi, ir uždirbsi, kiek norėsi (ir įvardijo labai įspūdingas maksimalias sumas). O to darbo esmė buvo tokia: siuntinėji tam tikrais adresais štai tokio paties turinio, kaip „Herlinda Hauck” laiškus, ir iš kitų lengvatikių vilioji pinigus. Įtariu, jog dabar tai daro nebe ta įmonė (kuri po teismo sprendimo pakeitė savo pavadinimą :), o jos robotas... :(

Žemyna

Žemyna portretas
Kada sostinės vyriaus. architektas adekvačiai atsakys už jo vadovavimo metais miestui padarytą nepataisomą žalą?

Ozys&Ozesnis

Ozys&Ozesnis portretas
Nu va kaip gerai savininkų bendrijos pirmininku Arnoldu Čeršku, visi sedi siknoje , o tu issirenki tinkama busta
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių