Taryba patvirtinto naujas gyvūnų laikymo taisykles

Vilniaus miesto taryba pritarė naujoms gyvūnų laikymo taisyklėms. Pagal jas vilniečiams, norintiems įsigyti augintinį, kaimynų raštiško sutikimo gauti nereikės.

Leidimai tik pakurstys nesantaiką

Tvirtinant naująsias taisykles taryboje pagrindinis mūšis užvirė dėl punkto, kuris apribotų daugiabučiuose namuose gyvenančius gyvūnų mylėtojų teises. Taisyklėse įtrauktas punktas, kuris įpareigotų gyventojus, norinčius įsigyti augintinį, gauti greta esančių butų savininkų raštišką sutikimą. Esą daugiabučiame name daug patalpų yra bendro naudojimo: laiptinės, liftai, koridoriai ir kitos. Be to, greta gyvenantis augintinis gali trikdyti kaimynų ramybę.

Siūlymui paprieštaravo Savivaldos plėtojimo, ryšių su visuomene ir viešosios tvarkos komitetas. Jo pirmininkė Violeta Podolskaitė tikino, kad toks ribojimas dar labiau supriešintų gyvūnų augintojus ir kaimynus. Mat greta gyvenantis gali nepasirašyti sutikimo vedinas asmeninių nuoskaudų. Esą tik pats žmogus gali nuspręsti, reikia jam augintinio ar ne, o kaimynų ramybei ir tinkamoms gyvenimo sąlygoms užtikrinti yra parengtos gyvūnų laikymo taisyklės. Jų augintinio savininkas laikytis privalo, antraip jam gresia piniginės baudos.

„Sutikimai - labai formalus dalykas ir jis taps didžiausiu nesantaikos, terorizavimo ir nesusišnekėjimo šaltiniu. Ir sutikimas neišspręs tų problemų, kurios ir taip supriešino šitas dvi stovyklas. Reikia labiau stiprinti administracinę priežiūrą, reikia stiprinti gyvūnus auginančių atsakomybę“, - tarybą bandė įtikinti V.Podolskaitė.

V.Martikonis: „Tegul nusprendžia patys!”

Tuo metu Vilniaus vicemeras Vidmantas Martikonis siūlė palikti punktą, kuriuo gyvūną auginantys gyventojai įpareigojami gauti kaimyno raštišką sutikimą, bet kartu siūlė suteikti galimybę nuspręsti ir patiems vilniečiams. Esą jeigu šiai taisyklei prieštarautų daugiabučio namo bendrija arba gyventojų pasiūlymų sulaukusi namą administruojanti bendrovė – ji gali šio ribojimo konkrečiam namui ir netaikyti.

Savivaldybės Teisės departamento direktorius Egidijus Vilkickas įspėjo, kad, leidus apsispręsti patiems gyventojams, kiltų klausimas dėl jų ar namą administruojančios bendrovės kompetencijos. Be to, pasunkėtų galimybė taikyti administracines baudas taisyklių nesilaikantiems gyvūnų augintojams.

Atsižvelgusi į visus išsakytus argumentus taryba nusprendė pritarti projektui, kuriuo gyvūnų augintojams nereikia gauti kaimynų raštiško sutikimo.

Sutrumpino leidimo galiojimą

Taryba nusprendė pakeisti ir šunų laikymo taisykles. Iki šiol visi šunys privalėjo būti vedžiojami su antsnukiais, išskyrus tų veislių keturkojus, kuriems šios priemonės negaminamos. Be antsnukio pasivaikščiot galima išvesti tik tą šunį, kuriam atliktas socializacijos testas ir išduotas leidimas.

„Jeigu šuo didelis, bet, šeimininko nuomone, nėra agresyvus, jis gali būti vedžiojamas ir be antsnukio. Tačiau šeimininkas keturkojį pirmiausia turi nuvesti į pripažintą kinologų draugiją, kur šuniui bus atliekamas socializacijos testas. Jį išlaikiusiam gyvūnui išduodamas pažymėjimas, tačiau nuo šiol pažymėjimas galios tik 3 metus. pagal ankstesnėse taisykles pažymėjimas būdavo išduodamas neribotam laikui“, - sakė savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Ramanauskas. 

Benamės katės nebus migdomos

Taip pat keičiasi ir benamių kačių globa. Iki šiol benamės katės gaudomos, vežamos į savivaldybės bendrovę „Grinda“, sterilizuojamos ir laikinai apgyvendinamos. Jeigu per dvi savaites niekas jų nepaima globoti, katės užmigdomos. Ilgiau benamių kačių „Grindos“ darbuotojai laikyti negali dėl finansų bei vietos stokos. Kartais kates priglaudžia individualūs gyvūnų globos namai, tačiau visi jie perpildyti.

Naujose taisyklėse siūloma sugautas ir sterilizuotas benames kates grąžinti į tą vietą, iš kurios jis buvo paimtos. „Kaip ten bebūtų, tos katės vietinės, jos nebesidaugins ir į tą teritoriją jos svetimų katinų neįleis. Be to, jos teritorijoje naikina graužikus“, - tikino R.Ramanauskas.