Kavos, įvairių saldėsių ar vaisvandenių automatai jau nieko nebestebina – kaip ir ūkininkų turgeliai Vilniuje. Tačiau jei ūkininkas savo pieną parduotų iš automato – jau įdomiau? Vilniuje tai jau vyksta!

„Šviežias pienas iš Antano ūkio“ – tokį užrašą prekybos centre „Minsko Iki“ pamatę miestiečiai pro šalį nepraeina. Jie kaip mat sukrunta ieškoti dviejų litų monetos. Ją įmetus į automatą pasklinda vėsaus pieno kvapas.

„Tinka vartoti 24 val. Rekomenduojama gerti virintą“, - skelbia kruopščiai surašytos instrukcijos. Automatas grąžos neduoda, tačiau įmetus lygiai 2 litus, klientas gauna litrą 4-4,5 proc. pieno.

Prie automato sutikti vilniečiai Olegas ir Olga prisipažino pieną iš automato „melžiantys“ pirmą kartą. Šeima kliaujasi pažįstamų, jau skanavusių pieno iš Antano ūkio, rekomendacijomis.

„Sakė, kad skanus“, - šypsojosi Olegas ir prisipylė iškart du litrus. Nors pieną perka iš ūkininko, šiaip šeima dažniau apsipirkinėja prekybos centruose. „Mūsų ekologiškų maisto produktų bumas dar neįsuko. Be to, prekybos centruose kažkaip patogiau“, - aiškino Olga.

Eilėje prie Antano pieno laukęs vyriškis prisistatyti nepanoro, tačiau mielai pasakojo, pastaruoju metu perkąs tik ūkininkų pagamintą produkciją.

„Kiek girdėjau, Lietuvoje iš viso nėra pieno be tų, na, kaip ten – antibiotikų! Dėl kurių rusai nenori įsileisti lietuviško pieno“, - kalbėjo vyriškis.

Pienu moderniu būdu prekiaujantis ūkininkas Antanas Augustinavičius sakė, kad per dieną iš automato jo parduoda apie 150 l.

Paklaustas, ar neketina pardavinėti šiek tiek liesesnio pieno, jis griežtai atsakė – ne. „Tai ne aš, o karvytės reguliuoja procesą“, - tikino ūkininkas. Jis taip pat užtikrino, kad jo pienas – tikrai ekologiškas: „Net netręšiu laukų, kur jos ganosi.“

Nors prekyba pienu iš automato kaip pradedančiajam sekasi neblogai, sparčios plėtros A.Augustinavičius nežada – brangu. Vien aparatas kainuoja apie 30 tūkst. litų. Be to, ir vieta prekybos centre ūkininkui suteikiama ne už dyką – tenka dalį uždarbio iš pieno atriekti nuomai.