Svarsto apie pokyčius Trakuose: nori ne tik konferencijų turizmo

Brandinama idėja atnaujinti prieš 26 metus patvirtintą pagrindinį Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo dokumentą. Politikai viliasi, kad tai galėtų didinti miesto patrauklumą plėtrai ir turizmui, tuo metu parko direkcija ir paveldosaugininkai įspėja, jog būtina išsaugoti parko ir miesto savitumą bei vertybes, taip pat prognozuoja, jog dokumento rengimas užtruks ne vienerius metus.

Po šią savaitę vykusio Seimo Aplinkos apsaugos bei Kultūros komitetų posėdžio Trakuose nuspręsta suburti darbo grupę miesto bei parko planavimo klausimams spręsti.

„Trakų miestas ir Nacionalinis parkas tarpusavyje bendrauja per teismus. Mes, kaip politikai, matome, kad yra arba asmenybių klausimas, arba kažkas negerai su dokumentais. Kiekvienoje saugomoje teritorijoje dokumentai yra atnaujinami bent kas dešimt metų. Trakų nacionalinio parko planas visiškai pasenęs. Kadangi jis netobulas, kyla konfliktai ir neaiškumai. Tai tikslas yra kuo greičiau jį atnaujinti, dalyvautų visos institucijos bei išreikštų savo nuomonę“, – BNS po posėdžio sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas.

Darbo grupės vadovu turėtų būti paskirtas Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovas Vidmantas Bezaras. Pasak jo, pagrindinio parko planavimo dokumento atnaujinimas galėtų suderinti skirtingų pusių interesus.

„Trakų istorinis nacionalinis parkas yra saugomų teritorijų sistemos dalis, kuri susideda iš istorinių ir nacionalinių parkų. Tai turime tokį vienintelį parką. Labai svarbu, kad jis, būdamas šalia Vilniaus, būtų saugomas ir atitinkamai prižiūrimas. Planavimo dokumentai yra priemonė, padedanti išgryninti interesus ir rasti sprendinius, kuriuos visos pusės turi suderinti. Kito tokio dokumento, kur dalyvautų tiek daug institucijų ir visuomenės, nėra“, – BNS kalbėjo jis.

Vis dėlto pasak V. Bezaro, tokio dokumento atnaujinimas trumpiausiai galėtų trukti iki penkerių metų.

„Tai pats sunkiausias klausimas. Jeigu būtų sutarimas, tokie planai parengiami greičiausiai per 1,5-2 metus. Trakų atveju realus (scenarijus – BNS) yra 4-5 metai, nes čia interesų yra labai daug“, – teigė KPD vadovas.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vadovas Gintaras Abaravičius BNS teigė dėl plano atnaujinimo turintis didelių lūkesčių, tačiau taip pat pastebėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai bandoma imtis šio darbo.

„Realiai dokumentą darys urbanistai, kraštovaizdžio specialistai, architektai, istorikai, menotyrininkai, jie sakys, kokios tos vertės ir kodėl tai svarbu, nepaisant to, kad yra interesas užstatyti, kodėl tai negali būti užstatyta. Tegul nesivilia, kad tas atnaujinimas bus destrukcija ir miesto istorinio kraštovaizdžio užstatymo planas. Aš dedu dideles viltis, kad tas projektas bus ne ką blogesnis, negu yra dabar. Bet nekilnojamojo turto vystytojai turės labai didelį nusivylimą“, - tvirtino G. Abaravičius.

Nori konferencijų turizmo

Pasak S. Gentvilo, viena iš vizijų, kad Trakai taptų konferencijų turizmo centru.

„Trakai yra pusvalandis nuo Vilniaus ir jie turėtų būti prestižinis sostinės konferencijų centras, pritaikytas vandens turizmui. Užsienio valstybių svečiai važiuoja aplankyti Trakų, bet tam nėra sukurta infrastruktūros, net „Trasalis“ sunkiai išsilaiko. 1993 metų plane nėra numatyta, kad tokiame mieste atsirastų apgyvendinimo įstaigos, konferencinis turizmas – elementarūs dalykai, kas šiandien yra visiškai normalu. Ką jau kalbėti apie susisiekimą, parkavimą“, – sakė jis.

Trakai yra pusvalandis nuo Vilniaus ir jie turėtų būti prestižinis sostinės konferencijų centras, pritaikytas vandens turizmui.

Anot parlamentaro, dėl to, kad dabartinėje planavimo schemoje kai kurie objektai pažymėti kaip griautini, Trakuose yra nemažai apleistų pastatų. Atnaujinus planą, dalyje teritorijų atsirastų plėtros galimybių.

„Kai kurie objektai dabartiniame plane numatyti nugriauti. Rengiant planą jie buvo viešoji nuosavybė, vėliau jie privatizuoti ir dabar kai kurie jachtklubai, vieši pastatai privalo būti nugriauti. Nei savivaldybė, nei verslas nenori savo nuosavybės griauti ir yra daug vaiduoklių Trakuose, kurie yra nepajudinami: negalima rekonstruoti, nes jie turi būti griaunami. Jų likimą išspręstų naujas planas“, – teigė S. Gentvilas.

Pasak jo, komitetų posėdyje taip pat aptartos galimybės vienoje iš salų įrengti infrastruktūrą 2023 metais vyksiančiam pasaulio irklavimo čempionatui, kurio organizavimui paraišką yra pateikusi Lietuvos irklavimo federacija.

„Mes konkuruojame su kitomis pasaulio vietomis. Irklavimo federacija yra gavusi 2 mln. eurų Vyriausybės garantą čempionatui rengti, jeigu laimės. Vienoje iš salų norima statyti laikinas tribūnas varžyboms žiūrėti. Kalbėtasi, kaip nacionaliniame parke, miškuose, kurie yra valstybinės svarbos, įrengti tokius laikinus dalinius, naujus tiltus. (Tai padaryti – red. past.) įmanoma, svarbu nepavėluoti“, – aiškino S. Gentvilas.

Jei Lietuvos paraiška bus patvirtinta, pasaulio irklavimo čempionatas Lietuvoje vyks pirmą kartą. 2023 metų čempionate bus kovojama dėl kelialapių patekti į 2024 metų Olimpines žaidynes. Be Lietuvos į teisę vykdyti čempionatą taip pat pretenduoja Serbija.

Į Trakus – ne tik dėl pilies

Parko direkcijos vadovas G. Abaravičius sako, jog ketinimų atnaujinti planavimo schemą buvo nuo 2008-ųjų. Tačiau jie strigo teismuose, vėliau dokumento netvirtino Trakų savivaldybė, o galiausiai jie įstrigo Kultūros paveldo departamente.

„2008 metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pradėjo Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos su apsaugos zonomis keitimo procedūrą. Dokumentas buvo parengtas, bet jį iš Aplinkos ministerijos permetė į Kultūros ir mes tapome planavimo organizatoriais, per teismus įrodėme, kad planas parengtas teisingai ir teisėtai. Pateikėme savivaldybei jį patvirtinti, bet ji įsidėjo planą į stalčių“, – pasakojo jis.

„Vėliau ministras Šarūnas Birutis įsakymu įpareigojo Kultūros paveldo departamentą parengti projektą iki galo, tačiau jie taip to ir nepadarė. Tai nežinau, kas čia naujo. Ne Seimas inicijuoja tokių dokumentų rengimą. Kultūros paveldo departamentas yra įpareigotas ir tas įsakymas nėra atšauktas“, – klausiamas, kaip vertina siūlymą atnaujinti parko planavimo schemą sakė G. Abaravičius.

Anot parko vadovo, Trakai gali tapti konferencijų centru, tačiau jis įžvelgia riziką, jog prisidengiant rekreaciniais objektais iš tiesų bus plėtojami būstai.

„Senoji planavimo schema buvo kelis kartus keista, beje, mūsų iniciatyva. Mes tikrai buvome suinteresuoti, kad ūkinėse ir gamybinėse zonose, kurios ten suplanuotos, atsirastų rekreaciniai objektai, nes tai perspektyvi tam teritorija prie ežero kranto. Buvo pastatytas motelis ir vos ne kitą dieną parduotas kaip apartamentai. Analogiškai buvo su pionierių stovyklos konversija į rekreacinę įstaigą“, – kalbėjo G. Abaravičius.

„Jeigu jie dabar išdėlios konferencinius centrus, jie bus parduoti kaip gyvenamieji namai, nes šitoje vietoje yra pavadinama viena, o daroma kita. Taip yra negerai, nes jie nepadaro gyvenimui reikalingų dalykų: automobilių, vaikų žaidimo aikštelių. Su tokia filosofija turėsime didelį Trakų miestą, orientuotą į turčius“, – sakė jis.

Parko vadovas teigė neprieštaraujantis konferencijų centro idėjai, tačiau pasigendantis kryptingo idėjos įgyvendinimo iš miesto valdžios.

„Kalbant apie konferencinį turizmą, mes prieš penkiolika metų esame pasiūlę Bernardinų kalvos atkūrimo projektą, yra net detalusis planas padarytas. Numatytas didžiausias korpusas viešbučiui, miesto reprezentacinei ar konferencijų salei. Galimybių esame prisiūlę ir prirašę daug, bet kai tu matai prieš save politiką ketverių metų laikotarpiui, kurio turbūt daugiau neišrinks, jis nedaro tokių darbų – jis ateina kitu tikslu“, – teigė G. Abaravičius.

Jis pripažįsta, jog Trakų potencialas nėra išnaudojamas. Pasak G. Abaravičiaus, tam nereikia didelių pertvarkų, postūmio, pavyzdžiui, suteiktų vien tik alternatyvaus transporto pasiūlymas miesto svečiams.

„Šiandien Trakai yra vienos pilies miestas: atvažiuoja visi ir veržiasi į vieną tašką, todėl kiemai tampa automobilių stovėjimo aikštelėmis. Užtektų tik kelių priemonių: panaikinti du stacionarius tiltus, padaryti, kad jie pasisuktų ir praplauktų laivai nuo stoties per Bernardinų, Galvės, Totoriškių ežerus. Tuomet įsiveiklina visas miestas, ne tik Karaimų gatvė. Atsirastų kurortinio miesto ritmas, niekas nevažiuotų per jį tranzitu. Kai žmogus sustotų, būtų galima siūlyti normalias, kokybiškas paslaugas“, – kalbėjo jis.

Klausiamas, kaip vertina idėją, kad vienoje salų būtų statomos tribūnos irklavimo čempionato varžyboms stebėti, G. Abaravičius teigė įžvelgiantis rizikų.

„Tas tribūnas reikia padaryti saloje, kuri yra viena iš didžiausių. Neoficialiai žinoma, kad tribūnos turi būti 3 tūkst. vietų, kai mieste yra 5 tūkst. gyventojų. Įsivaizduoju, kad tai turi būti labai stabilu, nes kai tiek žmonių susėda, turi būti rimtas statinys“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, dėl galimybės saloje statyti tokį objektą oficialiai dar nebuvo kreiptasi.

„Salų savininkas yra Nacionalinė žemės tarnyba. Klausimas, ar buvo kreiptasi į tarnybą dėl salos pertvarkymo ir ar ji sutinka, kad ten būtų kažkas daroma. Toje saloje yra valstybinės reikšmės miškas. Žinant, kad Lietuvoje dėl kiekvieno medžio visuomenė kyla, jie įsivaizduoja, kad gali nukirsti hektarą valstybinio miško? Bent parašytų, ką nori daryti, nes jie net nesikreipia. Jie laksto per aukščiausias institucijas, kalba, kad jiems kažko reikia, kad kažkas trukdo, nors oficialiai net nesikreipta“, – kalbėjo G. Abaravičius.

Siūlo atnaujinti transporto viziją

Kultūros paveldo departamento vadovas V. Bezaras pripažįsta, jog jau anksčiau buvo pradėtas planavimo schemos atnaujinimas, tačiau, kodėl jis nebuvo baigtas, negalėjo pasakyti.

„Man tuo metu teko dirbti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje direktoriaus pavaduotoju, tai tarnyba už savo pinigus parengė tą planą, pateikė iki viešinimo. Tuo metu buvo labai pasyvus dalyvavimas parko direkcijos, o savivaldybės buvo praktiškai priešiškas nusiteikimas prieš plano sprendinius. Po to dokumentai buvo atiduoti Kultūros ministerijai, kuri perdavė Kultūros paveldo departamentui, kuris negalėjo pradėti procedūrų, nes nebuvo Vyriausybės nutarimo dėl įpareigojimo. Tai buvo 2015-2016 metais“, – teigė jis.

Anot KPD vadovo, dabar plano atnaujinimą reikėtų pradėti iš naujo, nes pasikeitė reikalavimai dokumentų rengimui. Tuo tarpu plano sprendiniai, pasak V. Bezaro, galėtų būti panaudoti.

„Prioritetas – aiškiai identifikuoti išskirtinę visuotinę vertę, kokios parko vertingosios savybės turi būti saugomos, kur didžiausia vertė. Teritorijos, kurios neliečiamos, turi būti saugomos kaip rezervatai. Yra teritorijos, kurios gali būti keičiamos, atsižvelgiant į dabartinę situaciją. Ir yra teritorijos, kurios turi būti naudojamos turizmui, gerbūviui. Subalansavimas yra pagrindas“, – aiškino jis.

KPD vadovas pripažino, jog egzistuoja rizika, kad prisidengiant rekreacinių pastatų statyba iš tiesų bus statomi būstai, tačiau jis teigė matantis besikeičiantį verslininkų požiūrį.

„Matome kai kuriuose kurortuose, kad deklaruojama, pavyzdžiui, kad bus statomi viešbučiai, o jie pavirsta butais. Atsiranda daugiau gyventojų, kurie dažnai registruoti kitur – nei miestas gauna naudos, nei kurortas turi papildomų vietų, kur priimti svečius. Dabar po truputį verslas iš plėšraus tampa partneriu. Tikiuosi, kad bus galima pasiekti tam tikrą rezultatą“, – teigė V. Bezaras.

Jo nuomone, šiuo metu viena didžiausių Trakų problemų – transporto sistemos vizijos nebuvimas.

„Miestas yra perkrautas automobiliais. Karaimų kiemai, kuriuos mes eksponuojame kaip etaloną, būna užgrūsti, padaryti stovėjimo aikštelėmis. Matome tik namų fasadus, išeinančius į gatvę, bet visą struktūrą dažnai prarandame. Turi būti aiškiai sutarta, kur privažiavimas, miesto stovėjimo aikštelės, kokia turi būti vandens transporto sistema. Svarbiausia yra automobilių transporto sureguliavimas, vandens ir dviračių transporto sistemos subalansavimas“, – sakė KPD vadovas.

V. Bezaro teigimu, plane taip pat turi būti aiškiai įvardyta, kokie yra reikalavimai statyboms.

„Plane po detalių tyrimų reikia labai aiškiai identifikuoti tam tikras miesto dalis ir numatyti priemones, kaip mes neutralizuojame daugiabučių namų kvartalus architektūrinėmis priemonėmis, kaip padarome juos nestandartinius, jaukesnius. (Numatyti – BNS) reikalavimus privačių namų statybai, kad visiems žmonėms bent 10 metų į priekį būtų aišku, ko bus reikalaujama“, – teigė jis.

Anot KPD vadovo, miestui taip pat svarbu sureguliuoti turistų srautus.

„Kartais tas srautas yra didelis ir miestui sunkiai pakeliamas, bet miestas turi gauti kažkokią naudą. Dabar turbūt pagrindinis svečių indėlis į miesto biudžetą yra už automobilių stovėjimą, bet yra gatvių, kuriose aiškiai reikia riboti automobilių stovėjimą“, – teigė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai, kad

tai, kad portretas
jau parodeme ka Lietuvos skulptoriai gali - Vilniuje vietoje Vyties Lukiskiu aiksteje viena KALNELI uz simtus tukstanciu euru supils Lietuvos genijai ir sinasininkai

Anima

Anima portretas
Berods tam parkui bus antikos skulpturu kopijos perkamos . PARODIJA .KOPIJOS ir bus kopijos - kuo gi nustebinsit pasauli.Lietuvos skulptoriai originalais graziau ji papuostu ir pigiau .Kodel taip nuvertinat savus ?Ar tik nieko - eilinis biznelis? .... Atsiprasau uz srifta.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių