Stojo ginti medžių

Protestai kilo spontaniškai – gyventojai apie kirtimus sužinojo tik pamatę savo akimis, mat informacinius stendus apie kvartalo renovaciją jeigu ir pastebėjo, tai vargu ar įžiūrėjo apačioje priklijuotą juostelę, kad projekto metu bus kertami 284 medžiai. Viešą pranešimą apie tai savivaldybė išplatino tik medžių pjūties išvakarėse. O darbininkai sukosi taip spėriai, kad per dvi dienas pašalino 149 medžius.

Žirmūnų gyventoja Rūta su kolege Tuskulėnų g. bandė ginti medžius, tiesiog atsistojusios po liepomis ir filmuodamos darbininkų veiksmus. Vėliau atvyko ir policija, bet jokių priemonių prieš kelias protestuotojas nesiėmė, tik užsirašė asmens duomenis.

"Gyvų gynėjų prie medžių buvo nedaug – gal informacijos per mažai, be to, daugumai žmonių darbo valandos. Bet manau, ir mūsų kelių užteko atkreipti dėmesį, kad ir kiti pagal savo galimybes rašytų raštus ir skambintų į savivaldybę", – įspūdžiais dalijosi Rūta.

Tą pačią dieną už infrastruktūrą atsakingas Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas, reaguodamas į gyventojų skundus, sustabdė kirtimus, ir valdžios atstovai pradėjo kalbėtis su bendruomene. Per mikrorajoną pražygiavo "Vilniaus plano" ir "Vilniaus vystymo kompanijos" komisija, aiškindama nepatenkintiesiems, kad kertami tik pasiligoję ir keliantys pavojų medžiai. Žmonėms parodžius storiausius kelmus, kurie yra be jokio puvinio, atsakymas buvo paprastesnis – jie trukdo tiesti požemines komunikacijas ar pėsčiųjų ir dviračių takus. Tiesa, antrąją kirtimų dieną savivaldybė perrašė savo anksčiau išplatintą pranešimą, kad Žirmūnų trikampyje suplanuota kirsti jau ne 284, o tik 165 medžius.

Klastos nėra?

Žmonės vis tiek įžvelgė klastą, mat klerkai vengė tiesių atsakymų, kaip galėjo nutikti, kad 120 medžių, kuriems jau buvo pasirašytas nuosprendis, staiga nuspręsta palikti gyvus. Rūta su bendraminčiais gerą pusdienį vaikštinėjo po "nusikaltimo vietas" ir matavimo juosta matavo bei fotografavo kelmus, nes įaudrinti medžių gynėjai svarstė net kreiptis dėl žalos atlyginimo už nupjautus sveikus medžius. Ko gero, ne be reikalo, nes kitą savaitę buvo sunaikinti ir kelmai.

"Mūsų rajone yra ne tik Žirmūnų trikampio projektas, – atkreipė dėmesį Rūta. – Jau pradėtas įrengti dviračių takas Apkasų gatvės atkarpoje, statybos darbų laukia ir Žalgirio bei Rinktinės gatvės, kuriose taip pat mažinant miesto želdinius bus įrengiami dviračių takai. Taigi, neaišku, koks skaičius medžių bus sunaikintas."

Sostinės vicemeras Vytautas Mitalas, B. Barausko nuotr.

Tačiau vicemeras V.Mitalas tvirtino, kad jokios klastos nėra – tiesiog infrastruktūros projektai peržiūrimi, kad būtų išsaugota miesto žaluma: "Apkasų g. tiesiant dviračių taką vietoj anksčiau numatytų kirsti 20 medžių bus nukirsti 3. Viena kaukazinė slyva, pažeista puvinio. Pavojinga, džiūstanti robinija bei pavirtusi, išpuvusi, avarinės būklės drebulė. Vieną drebulę genėsime dėl būsimųjų dviratininkų saugumo. Visi kiti medžiai bus išsaugoti pakeitus infrastruktūros sprendinius, o pabaigus projektą toje vietoje pasodinsime naujų."

Pasak vicemero, iš naujo vertinami ir Rinktinės g. dviračių tako sprendiniai (ten buvo numatyta kirsti 39 medžius ir nė vieno neatsodinti): peržiūrimi numatomi tiesti takai, kai kur jie gali būti siaurinami, išsaugant medžius. Be to, V.Mitalas informavo, kad savivaldybėje pradėta rengti Vilniaus miesto želdinių politika, siekiant užtikrinti, kad Vilniuje žalias rūbas būtų saugomas ir gausinamas, o visi nauji projektai yra šiuo požiūriu kritiškai įvertinami, tariamasi su visuomene ir atsižvelgiama į miestiečių nuomonę.

Bendruomenių pergalės

Sostinės valdžia, ko gero, ima suvokti, kad slapčiomis visų medžių neiškirs ir parkų trinkelėmis neišklos. Mat bendruomenės, pasiekusios kai kurių projektų peržiūrėjimo ar net sustabdymo, tampa drąsesnės ir aktyvesnės.

Pernai visuomenė ir architektūros specialistai sukritikavo Reformatų skvero atnaujinimo projektą. Savivaldybė iš pradžių gynėsi, bet vėliau sutiko surengti viešą susitikimą, per kurį žmonės, be kita ko, abejojo, ar išties reikia iškirsti 67 medžius iš 264, augančių projekto plote. Visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija dar kartą apžiūrėjo kiekvieną sodo medį ir galų gale buvo pasiektas susitarimas. Atnaujintas Reformatų sodo tvarkymo projektas numato šalinti tik 37 medžius, kurie per tankiai susodinti, o likusieji bus genėjami, sukuriant medžiams galimybę vystytis.

Pergalę pasiekė ir antakalniečių bendruomenė, šį pavasarį sukilusi prieš 300 medžių kirtimą Sapiegų parke, norint ten įrengti baroko stiliaus parką su gėlynais. Peržiūrėjusi projektą, savivaldybė nusileido, kad būtų šalinami 193 medžiai, pusė iš jų – iki 30 cm storio, o brandūs – jei kelia pavojų parko lankytojams. Tačiau Antakalnio bendruomenė nesutiko paaukoti ir 193 medžių, tvirtino, kad savivaldybė neatsižvelgė į jos siūlymus, neatliko želdinių būklės tyrimo. Į ginčą įsikišo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, davęs dvi savaites miesto valdžiai ir gyventojams susitarti, priešingu atveju Aplinkos ministerija neskirs 0,4 mln. eurų finansavimo parko atnaujinimo projektui. Galų gale savivaldybė pripažino, kad atkurti barokinį parką, apie kurį labai mažai žinoma, nėra geriausias sprendimas. O prieš porą savaičių atskriejo žinia, kad dėl Sapiegų parko savivaldybė organizuos kraštovaizdžio architektūros konkursą, kurio esmė – respektuoti istorinį barokinį parką esamo parko audinyje.

Deja, Trakų Vokės dvaro parke užkirsti kelio medkirčių pjūklams nepavyko nei vietos bendruomenei, nei Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžiui. Per 300 šimtamečių liepų iškirsta legendinio prancūzų botaniko Edouardo Francois Andre įkurtame parke, ir teismas šio barbariškumo nestabdė, nes medžiai esą buvo ligoti. Vietoj sunaikintų Trakų Vokės dvaro parke bus atsodinti 500 medžių, be to, dvi alėjos iš penkių, kur medžiai geros būklės, paliktos žaliuoti.