Sunkmetis – laimės paieškų variklis

Kai žodis "krizė" dar tik buvo pradėtas kasdien linksniuoti, ekspertai ramino: ji mums ne tik pakenks, bet ir daug duos. Praėjo daugiau nei metai. Ar tarp lietuvaičių atsirado išnaudojusių naujas galimybes?

Išsigąsta ne visi

Kiek daugiau nei prieš metus mūsų rūpesčiai ir kasdienybė buvo visai kitokie – prasidėjusi krizė daugelio gyvenimus apvertė aukštyn kojomis. Tik kol vieni skundžiasi, kaip jiems sunku ir bando ieškoti kaltų, kiti nusprendžia veltui negaišti laiko ir ieškoti išeities.
Apsukriausius investuotojus sužinosime po kelerių metų, kai viskas sustos į savo vietas. Žadama, kad krizė padės atsijoti, kas yra tikrai verti išlikti. Šis procesas pamažu įsibėgėja. Bandžiusiems iššokti aukščiau bambos tenka skaudžiai kristi žemyn, tačiau jau atsiranda skubančių atsistoti į jų vietas.

Prabangius restoranus keičia prieinamesnes kainas siūlančios užeigos, kavinės ar vyninės, įspūdingo interjero, brangių prekės ženklų parduotuvėms rimtą konkurenciją kelia populiarėjančios išparduotuvės, maistą vis dažniau perkame iš ūkininkų, nuolatinio pragyvenimo šaltinio neturintys žmonės bando verstis viskuo, ką sugeba: pardavinėja internete savo kurtus papuošalus, atlieka įvairius buities darbus ar net sugalvoja iki šiol neteiktų paslaugų. Svarbiausia – nenuleisti rankų.

Džiaugsmas – atpigusios patalpos

Sprogęs nekilnojamojo turto kainų burbulas pradžiugino ne tik norinčius įsigyti gyvenamąjį būstą. Išsinuomoti patalpas miesto centre ar senamiestyje dabar galima kaip niekad pigiai. Nenuostabu, kad netrūksta norinčių pasinaudoti šia proga.

Neseniai sostinėje prieš pat prezidentūrą buvo atidaryta vyninė "Bottega del Vino". Jos savininkai Aušra Krasmickaitė ir Robertas Danielianas neslepia, kad išpildyti svajonę turėti savo verslą jiems padėjo dabartinė padėtis – patalpas tokioje geroje vietoje jiems pavyko išsinuomoti už labai palankią kainą.

Savo darbus metę pradedantys verslininkai įsitikinę: norint įmanoma viską padaryti, tik reikia nebijoti pradėti ir nepasiduoti pradėjus tvarkyti šūsnis reikalingų dokumentų: padarius pradžią vėliau viskas einasi šiek tiek lengviau. Nors darbo turint savo verslą, žinoma, niekada netrūksta.

"Vyno klubo" veikla įsibėgėjusi jau seniai ir pradedančiaisiais jo savininkų vadinti toli gražu nebegalima. Tačiau galimybės atidaryti būtent tokią parduotuvę, kokios jos vadovai norėjo, iki šiol nebuvo.

"Ilgai ieškojome tinkamų patalpų. Senamiestis įpareigoja kurti tam tikrą parduotuvės aplinką, tinkančią prie bendro konteksto. O mes norėjome tokios parduotuvės, kokios įprastos vyndaryste garsiose šalyse – tarsi sandėlio tipo, kur svarbiausia pats gėrimas, o ne vieta, kur jis parduodamas. Dabar nuomojamų patalpų – apstu, reikėjo tik išsirinkti", – džiaugėsi "Vyno klubo" bendraturtis Arūnas Starkus, pasakodamas apie naująją parduotuvę P.Lukšio gatvėje.

Žadina išradingumą

Imtis didelio verslo gali ir išdrįsta ne visi. Tam reikia sugebėjimų, tinkamų charakterio savybių. Tačiau pasikeitusios gyvenimo sąlygos priverčia susimąstyti, ką sugebame, turime ir ką galima panaudoti.

Viena neseniai atsiradusių naujų paslaugų mieste – vaikų vežimas į mokyklą. Taip užsidirbti pragyvenimui sugalvojęs Vladimiras Zibrovas pasakojo, kad tokį sprendimą padiktavo ta pati nelemta krizė. Iki šiol jis vežiodavo į darbą didelių įmonių darbuotojus, tačiau prasidėjus sunkmečiui jo paslaugos tapo nereikalingos.

"Man liko tik patirtis ir transporto priemonė. Sugalvojau, kad galėčiau vežti vaikus į mokyklą ir iš jos. Ne tokia išeitis, kad pralobčiau, bet gyventi kažkaip reikia, verčiuosi kaip sugebu", – sakė V.Zibrovas. Į mokyklas vaikus jis veža mikroautobusu, surinkdamas grupes iš tolimesnių miesto rajonų. Daugiausia klientų kol kas iš Riešės, Avižienių. Šios paslaugos kaina – 5 litai.

Užuovėjos ieško užsienyje

Kol vieni bando susikurti geresnį gyvenimą čia, kiti nusprendžia nuo įtampos pusmečiui pabėgti į egzotiškus kraštus. Vilnietė dailininkė Rūta Eidukaitytė su šeima penkis mėnesius prieglobstį rado Tailande.

"Visą laiką galvojome, kad norėtume su vaikais pagyventi užsienio šalyje ilgesnį laiką. Man ir vyrui sumažėjo užsakymų, atlyginimai, nusprendėme, kad kurį laiką pagyventi pigesnėje šalyje būtų puiki išeitis. Tuo labiau kad mūsų vyriausias sūnus šiemet pradėjo eiti į mokyklą, todėl vėliau tai padaryti jau būtų kur kas kebliau", – pasakojo R.Eidukaitytė.

Nors buvo skeptikų, maniusių, kad toks džiaugsmas bus tik prieš išvažiuojant, moteris užtikrina, kad dabar, kai jau grįžo į Lietuvą, šito nė kiek nesigaili: "Ši kelionė davė mums naujos patirties, perkainojome savo vertybes, galėjome praleisti laiką su šeima – tai Lietuvoje, nuolat skubant, ne visuomet pavykdavo."

Tiesa, dailininkė ir Tailande nesėdėjo rankų sudėjusi – kasdien piešdavo, rengė darbus parodai Lietuvoje. O jos vyras Vilius, prieš išvykdamas dirbęs statybų bendrovėje, egzotiškoje šalyje laiką leido skaitydamas knygas ir bendraudamas su vaikais.

Iš penkių gyvenimo svetur mėnesių vieną šeima praleido keliaudama po Malaiziją ir Singapūrą. Jų skaičiavimu, šeima per mėnesį išleisdavo apie 3600 litų. "Singapūras – labai brangi šalis, Malaizija – labai pigi, tačiau bendrai paėmus mums taip gyventi tikrai buvo pigiau nei Lietuvoje", – užtikrino R.Eidukaitytė.

Psichologė Vita Čioraitienė

Žmonės kažkaip išgyveno ir dar baisesnius laikus, galbūt mes buvome pripratę per gerai gyventi ir laukti, kol mums kas nors ką nors atneš. Ar nauja prezidentė, ar broliai iš už jūrų atsiųs, tačiau dabar metas suprasti, kad taip nebus, pats turi ką nors daryti. Labai džiaugiuosi, kai tarp mano pacientų atsiranda tokių, kurie nenukabina nosies, o galvoja ką daryti, ieško idėjų. Juk gali sėdėti duobėje, bet gali iškišti galvą ir dairytis. Sunkesnės aplinkybės pažadina žmonių kūrybiškumą, net šiais baisiais laikais jie leidžia sau galvoti, kad žmonėms dar kažko trūksta ir bando kurti kad ir nedidelius verslus.

Pranašumų ieško didieji

Krizės padarinius smarkiai jaučiantys verslininkai pastebi, kad didžiausias šio laiko pranašumas – sustiprėjęs darbuotojų lojalumas.

"Kelerius metus daug investavome į darbuotojų mokymą, aptarnavimo kultūros gerinimą, tačiau pasiekti teigiamų ir apčiuopiamų rezultatų buvo labai sunku dėl milžiniškos ir nuolatinės darbuotojų kaitos. Šioje srityje padėtis jau kurį laiką yra kardinaliai pasikeitusi – darbuotojų migracija beveik sustojusi. Mums, kaip darbdaviams, tai labai teigiamas pokytis, manome, kad darbuotojui – taip pat", – sakė "Rimi Lietuvos" atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

"Manome, kad karjeros galimybės net ir sunkmečiu atsiveria daugelyje sričių, tačiau dabar darbdavys jau yra pamokytas ir greičiausiai pasirinks seniau dirbantį lojalų darbuotoją.

Efektyvumas taip pat padidėjo, nes peržiūrėjome kai kurias pozicijas ir nutarėme jų atsisakyti, o darbuotojams pasiūlėme kitas pareigas, kurios tuo metu buvo laisvos. Versle tai elementarus ir vienas pirmųjų žingsnių, kurį žengia darbdavys, mažindamas išlaidas ir nenorėdamas prarasti darbuotojų. Manome, kad tai būtų puikus pavyzdys ir įvairioms valstybinėms įstaigoms, kurios kol kas sunkiai tvarkosi su etatų mažinimu – juk tai nebūtinai reiškia masinį žmonių atleidimą ir milžiniškas išeitines kompensacijas", – kalbėjo "Rimi" atstovė.