Sumažėjusioje sostinės savivaldybėje įsisiūbuoja pasiutpolkė

Atleidus virš 200 tarnautojų, savivaldybėje likę darbuotojai sukasi it voverės rate, tačiau kaip besistengtų – darbų atlikti laiku nespėja. Ar tik neteks Vilniaus valdžiai pripažinti, jog suklydo ir prašyti dalį atleistųjų grįžti?

Darbo padaugėjo trečdaliu

Pirma savaitė po reorganizacijos parodė, kad pertvarka nebuvo preciziškai atlikta, kaip norėtasi. Savivaldybės viešieji ryšiai giriasi, kad, „didesnių nepatogumų interesantams dėl to kol kas nekilo“. Kol kas. Tačiau neabejotinai kils.

Valdininkai savaitę laksto tarsi pasiutę po kabinetus, nežinodami, kam pavesti atlikti užduotis, kurias kadaise darė atleisti specialistai. Yra ir tokių kuriozų, kai stirtos dokumentų valandomis auga, o darbo dirbti nėra kam. Pavyzdžiui, neliko nė vieno girininkijas prižiūrėjusio specialisto.

Dar daugiau - absoliuti dauguma darbuotojų nespėja laiku atlikti pavestų užduočių, nes po reorganizacijos likusiems 710 tarnautojų darbo padaugėjo trečdaliu. Dirbi iki vidurnakčio, kai už viršvalandžius niekas nemoka, valdininkai nesuinteresuoti. Ir visgi dauguma jų dar valandai, pusantros po darbų vis vien pasilieka, antraip šiems už neatliktas užduotis gresia tarnybiniai patikrinimai, nuobaudos ir gal net spyris iš darbo.

Lapkritį dangoraižį ištiks paralyžius?

Kilusią beprotybė eiliniai gyventojai greičiausiai pastebės spalio 28 dieną, kuomet, skaičiuojant nuo spalio 1-osios, sukaks 20 darbo dienų terminas, per kurį kiekvienas interesantas privalo gauti atsakymą į savivaldybei pateiktą klausimą.

Ar realu, kai savivaldybėje iš 23 interesantus aptarnavusių darbuotojų liko tik 8, kurių kiekvienam per dieną tenka aptarnauti apie 100 gyventojų ir jų visų dokumentus įvesti į elektroninę sistemą? O kas bus kitą mėnesį, kai pusė šių darbuotojų išeis mokslo atostogų? Mat 4 iš 8 Interesantų aptarnavimo skyriaus darbuotojų vis dar studijuoja aukštosiose mokyklose. Kai žmogus išeina mokslo atostogų, jam išmokama vidutinės mėnesio algos išmoka. Kadangi papildomų lėšų biudžete nenumatyta, vietoje jo kito žmogaus net ir laikinai pasamdyti negalima. O jei dar kas nors per šį laikotarpį iš likusių 4 susirgs?

Ar yra vilties savivaldybei išvengti paralyžiaus, portalas teiravosi Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjo Sigito Bargailos.

- Minėjote, kad šiuo metu per dieną vienas langelio darbuotojas aptarnauja apie 100 gyventojų. Kiek paprastai laiko skiriama vienam interesantui?

- Kiekvienas langelis dirba labai skirtingai. Pavyzdžiui, socialines paslaugas tiekiantys darbuotojai užtrunka ilgiau. Į juos dažniausiai kreipiasi mažai raštingi žmonės, jiems reikia padėti užpildyti dokumentus. Daug laiko užima archyvinių pažymų išdavimas. Ateina dažniausiai garbingo amžiaus interesantai, duomenų kartais neatsimena, mums patiems daug ko reikia ieškoti. Kiek greičiau išduodamos licenzijos alkoholiui, taksi ir kitokie leidimai.

Tačiau nepamirškite, reikia ne tik žmogų aptarnauti, bet ir jo dokumentus užregistruoti dokumentų valdymo sistemoje. Vieno dokumento registracija trunka apie 5 min. Darbuotojai, kurie dirba langeliuose, nėra valstybės tarnautojai. Jie dirba pagal darbo sutartis. Jų darbo diena trunka 8 val. reiškia, 17 val. jei jau turi eiti namo, o ant stalo – šūsnis neužregistruotų dokumentų. Tuomet iš jų atrenkami skubūs dokumentai, jie jau po darbo užregistruojami, o kiti užantspauduojami ir į sistemą įvedami kitą dieną.

Ryte yra galimybė talpinti vakar dienos dokumentus, nes 8 val. tų interesantų nedaug būna. Tačiau mes 7 val. ryto gauname paštą. Reškia, atėjęs į darbą specialistas randa papildomą krūvą jau tos dienos dokumentų, kuriuos taip pat reikia užregistruoti. Jie iki 11 val. ryto privalo patekti pas vadovus. Tačiau tai nereiškia, kad darbuotojas iki 11 val. tik dokumentus registruoja. Jeigu laukia interesantas - jam teikiama pirmenybė.

Už vėlavimą laukia baudos

- O jeigu darbuotojas nespėja laiku įvykdyti užduoties, kas jam tuomet gresia?

- Į kiekvieną dokumentą interesantas privalo gauti atsakymą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Reiškia, per tiek laiko jo prašymas turi būti išnagrinėtas. Kai kurioms paslaugos, pavyzdžiui, statybos leidimo išdavimui, nustatyti ilgesni terminai, bet skundai ir prašymai turi būti nagrinėjami per 20 darbo dienų.

Rezultatai matomi mėnesio gale rengiamoje ataskaitoje: kiek iš viso buvo pavedimų, kiek atlikta laiku ir kiek – pavėluotai. Jeigu daug darbų neatlikta, man, pavyzdžiui, gali būti taikomos nuobaudos: galiu būti neatestuotas, man gali būti sumažinta klasė, kvalifikacija, o kartu ir atlyginimas, jeigu paaiškėtų, kad užduotys neįvykdytos dėl mano kaltės. 

Langelių darbuotojams taip pat gresia nemalonumai. Jeigu nors vienas jų vėluoja vykdyti užduotis, gyventojas turi teisę rašyti skundą. Mes gavę skundą iškart susiekiame su darbuotoju, nustatome jam terminą: per parą dvi išsiaiškinti ir interesantui atsakyti. Jeigu ir tuomet užduotis nevykdoma, darbuotojui rengiamas tarnybinis patikrinimas.

- Tačiau darbuotojų jūsų skyriuje akivaizdžiai liko per mažai, visoms funkcijoms atlikti fiziškai neužtenka laiko. Gal turite pasiūlymų reorganizaciją vykdžiusiai Vilniaus miesto valdžiai, kaip išspręsti kilusius sunkumus ir išvengti didesnių bėdų?

- Ketiname dokumentus, susijusius su vaikų teisių apsauga perleisti registruoti Vaiko teisių apsaugos skyriui. Be to, mūsų skyrius anksčiau įvesdavo vadovybės užduotis į sistemą, dabar šią funkciją norėtume perduoti vadovų padėjėjams, nes tam pas mus nebeliko žmogaus. Leidimų biure taip pat atleista daug žmonių, liko vienas darbuotojas. Todėl mes stengsimės iš ketvirto savivaldybės aukšto į pirmą perkelti Miesto plėtros departamento specialistus, kurie priiminėja gyventojus. Dėl to mums reikės išduoti mažiau leidimų interesantams. Mat iki šiol vien miesto plėtros klausimais besilankatiems gyventojams išduodame apie 100 leidimų per dieną.